S-keltininkai

Teksto „Humanizmo – kaaas?“* parafrazė   Su dukra andai diskutavome apie Berlyno ir Londono skirtumus ir sutarėme, kad Berlynas vis dėlto šiltesnis, sakytum, turintis daugiau išminties, mielas (būtent) didmiestis. Kaip vieną iš svarbių priežasčių abu (beveik vieningai, o tai ypač reta šio tėvo ir šios dukters santykiuose) nurodėme Antrojo pasaulinio karo tragedijos pamoką, kuri vokiečius padarė gerokai išmintingesnius už daugelį ...


Jurgis Gimberis. Know how

2017-05-17 15:09:18

Esu pasirašęs ne vieną šūsnį sutarčių, kuriose kadaise buvo toks punktas „Force majeure“. Tai aplinkybės, nepriklausančios nuo sutarties sudarytojų valios bei galios (teisės aktuose – atsakomybę šalinančios aplinkybės). Pvz., mirtis, karas, gamtinės katastrofos, ateivių invazija ir pan. Force majeure – didelė jėga, turbūt prancūziškai, ir, regis, visas civilizuotas pasaulis susitarė, ką tas punktas sutartyje reiškia, ir mat jį bala, kad prancūziškai. Ale mes – ne, nutarėm pakeisti į nuosavą „n...


Ramūnas Čičelis. Gyvatynas

2017-05-17 15:03:21

Kelis pastaruosius mėnesius Lietuvos žiniasklaida, socialiniai tinklai tiesiog springsta nuo komentarų apie šalies aukštųjų mokyklų pertvarką. Tų komentarų intonacijas būtų galima skirti į tris grupes: neoliberalių ideologinių burtažodžių kupinus pasisakymus, poziciją „niekas nėra aišku ir negali būti suprantama“ ir tyruose skambantį balsą, kuris klausia, ką mums, universitetų studentams ir akademiniam personalui, daryti. Šios trys viešų pareiškimų grupės esti kaip beveik negirdinčios viena ki...


„...kas svarbiausia...“ (iš reklamos metafizikos) Mirceos Eliade’s studijoje „Amžinojo sugrįžimo mitas. Archetipai ir kartotė“ apgiedotais priešistoriniais laikais universalių pirmapradžių veiksmų kartojimas įgalindavo žmogų periodiškai atgimti konkrečiu mentaliniu pavidalu. Johano Huizingos veikale „Viduramžių ruduo“ vėlyvųjų viduramžių gyvenimo sanklodoje išskiriama aplinkybė, kad bet kurį veiksmą lemdavo išrai&sca...


„...kas svarbiausia...“ (iš reklamos metafizikos) Iki pastarojo meto buvo žvarboka, tas tiesa. Dalį mūsų (tikėtina, didžiąją) turėjo smaugti teisėtas apmaudas – juk pavasaris, velniai griebtų, visapusiško, isteriško vešėjimo metas. Taip turėtų būti pagal apibrėžimą, kituose gyvenimo sektoriuose viskas juk pagal protokolą. Kur jis, tas „Šventasis pavasaris“, http://www.tiketa.lt/LT/eksperimental_sokio_spektaklis_state_of_flow_164...


  Metodologinės apybraižos   I dalis Mūsų dailės kritikos savivaizdis tarpsta idealistiniame ir romantiniame ūke, todėl dažnai yra suvokiamas perdėm pakylėtai. Dailės kritikos sistema grįsta veikiau rožinėmis klestėjimo svajonėmis, o ne vertinama pagal tikrąją situaciją. Paprastai kalbama apie kelias ‒ informacinę, vertinamąją, interpretacinę, kūrybinę ir netgi inicijuojančią ‒ dailės kritikos funkcijas. Pasitelkiant šias funkcijas informuojama, transformuojama, kalbamasi, diskut...


Balandžio mėnesio horoskopas   Atskubėjo, kaip turbūt supratote, pavasarėlis. Prasikalė pirmoji žolytė, sujudo sukruto visokie vabaliukai joje (tiesa, iš po sniego klastingai išlindo ir pernykščiai šuniukų kakučiai), medžiuose ėmė dar linksmiau čiulbėti paukšteliai. Tačiau nubudo ne tik nuo­stabi mūsų tėviškės gamta. Šio tekstuko autorė savo ruožtu irgi pakirdo iš gilaus žiemos miego ir kur buvus, kur nebuvus pagaliau išsikrapštė į lauką grynu oru pakvėpuoti, pasišildyti pavasario saulutė...


Ne tokia žinoma kaip Francio Fukuyamos istorijos pabaigos versija: istorikas Davidas Foglesongas knygoje „Amerikos misija ir „blogio imperija“ nurodo, jog „blogio imperijos“ (turėta galvoje SSRS) žlugimą lydėjo įtikėjimas kosminio masto pergale – neokonservatoriai paskelbė amerikietišką tvarką galutiniu tašku žmonijos istorijoje. Tereikėjo praeiti ketvirčiui amžiaus, kad paaiškėtų, jog ši „laikų pabaigos“ versija nepas...


Jurgis Gimberis. Projektas

2017-04-19 19:01:53

Žmogau, kodėl užduodi man tokį absurdišką klausimą: „Kokį poveikį mano (reikalingas finansinės paramos) kūrinys padarys nacionalinei ir pasaulinei kultūrai, klimatui ir apskritai civilizacijos raidai?“ Gal tu pats man pasakyk, kokį? Gal tam reikalui toje vietoje ir sėdi? Kadaise „Vagos“ leidyklos redaktorius išsitarė: „Atneškit man tokį genia­lų aforizmą, kaip „žinau, kad nieko nežinau“, ir aš jums išrašysiu didžiausią honorarą, koks tik įmanomas už vieną išbaigtą kūrinį, ir kūrinys bus išlei...


Artėjant rinkimams Prancūzijoje ir Vokietijoje, žiniasklaida ir viešoji erdvė prisipildo baimingų prognozių, kad juos gali laimėti radikalios dešiniosios jėgos, neigiančios tradicines, antikinio polio laikus siekiančias Europos vertybes: laisvę, demokratiją ir žmogaus teises. Šio teksto pavadinimas yra tiesioginė nuoroda į XIX ir XX a. rusų literatūroje išplėtotą „mažo“ žmogaus koncepciją, kaip niekad, suaktualėjusią šiuolaikinei Vakarų Europai. Mūsų Rytų kaimynų „mažasis“ žmogus –­­ tai užgui...


Draugai