Geniali praėjusio amžiaus ekonomistė Joan Robinson yra pajuokavusi: žmonės ekonomikos mokosi ne tam, kad gebėtų tiksliai atsakyti į visus ekonomikos klausimus, o tam, kad jų negalėtų apgauti ekonomistai. Ar pajutote, kiek naujų klausimų apima tokia ironiška ištarmė? Kalbant labai bendrai, ekonomika yra mokslas apie pasirinkimus, kuriuos priimame spręsdami kasdien kamuojančius ne tik buities, bet ir būties klausimus. Net vaikas žino – negali turėti visko. Kodėl? Net...
Apie tai, kas bus po karantino, pradėta kalbėti karantinui dar tik įsibėgėjant. Kaip visuomet, visuomenė netruko pasidalyti į nesutaikomas stovyklas: vieni net neabejojo, kad, pasitaikius progai, viskas tučtuojau grįš į įprastą status quo ir seną gerą normalumą. Kiti, priešingai, jau skelbė: sistemos sukrėtimas bus toks stiprus, kad atvers naujas galimybes jai perkrauti. Net ir nuosaikiųjų diskusijoms būdinga poliarizacija, įprastai priskiriama optimistams ir pesimistams....
Viename iš interviu nuolat pastaruoju metu ekranuose šmėžuojantis sveikatos apsaugos ministras A. V. pabrėžė, kad visų medikų testuoti dėl koronaviruso nėra galimybių, o prioritetas turėtų būti teikiamas mirusiems asmenims. Nors sveikas protas kuždėjo, ką ministras A. V. turi omeny, jo žodžiai skambėjo gana makabriškai – vaizduotė piešė fantastinį pasaulį, kuriame gyvi kūnai (taip pat ir medikų) neturi jokios vertės ir nesulaukia jokio dėmesio, o bent...
Kiek vaidybinių filmų, dokumentikos ar spektaklių įrašų peržiūrėjote karantino laikotarpiu? Ar virtualiai pasivaikščiojote po kurį nors pasaulio muziejų, parodą, meno galeriją? Galbūt atradote naują muzikos ar iliustracijų kūrėją? Ar nuotoliniu būdu dalyvavote knygos pristatyme, koncerte ar festivalyje? Jei visa tai jums nebuvo aktualu, toliau galite neskaityti. Pandemijos pradžioje nuskambėję pažadai užpildyti „likite namuose“ laiką skaitiniais, mu...
Seniai seniai, kai žemė dar buvo plokščia, vienas Rytų karalius kaip virusas kasdien pražudydavo po mergelę. Bet atsirado viena vaizduotę turinti mergelė, kuri atliko tikrą žygdarbį, išgelbėjo ne tik savo, bet ir tūkstančio kitų moterų gyvybes. Ji ėmė pasakoti istorijas tam žiauriam – šiandien sakytume, su maskulinistiniu nuokrypiu – karaliui. Ko tik ji nepripasakojo: ir istorijų apie tikrus asmenis, ir apie džinus, ir apie Aladino lempą, ir apie jūreiv...
Deja, esu lietuviškos raštijos patriotas. Maža to – užsispyręs. Kasdien skiriu laiko lietuviškosios žiniasklaidos skaitymams ir permanymams. Prieš gerus 10 metų draugai rašytojai, kai prasitariau, kad nuosekliai skaitinėju lietuviškuosius internetinius dienraščius, tiesiai šviesiai paklausė, ar aš trenktas, jei, mokėdamas užsienio kalbų, kasdien kapstausi po lietuviškąją žurnalosferą mėgindamas sužinoti, k...
Atremdama švelnią ironiją, kad mano tekstai esą pernelyg teoriniai ir jau laikas pasukti tikrovės link, šiandien aptarsiu praktiką. Pasiremsiu keliais interviu, kurie ypač tiksliai rodo, kaip nesant normalios teorijos (daugumos vienareikšmiškai suprantamų sąvokų vartojimo) negali gimti vaisinga politika. Pasitelksiu tuos tekstus, kurių tema dabar jaudina, matyt, labiausiai – apie bandymus valdyti koronaviruso epidemijos plitimą. Tiems, kam neįdomi teo...
Negaliu įsivaizduoti, kokia bus situacija pasaulyje ir Lietuvoje, kai pasirodys šis tekstas. Viskas keičiasi kas sekundę ir, jei seki informaciją, tai veikia kaip stiprūs narkotikai. Net ir tokio įvykio nesugebėjome ištraukti iš ekrano. Pavėlavome, nes kol stebėjome skaičiukus, nesuvokėme, jog besimainanti sergančiųjų ir mirštančiųjų matematika yra tikrovė. Skaičiai virsta žmonėmis ir kovoja su šia stichine nelaime. Dabar greičiausiai bus pasipylę tūk...
Apokalipsės filmuose įprastai vaizduojami du griūvančio kasdienio pasaulio variantai. Pirmu atveju, jis sunaikinamas didingai ir iškilmingai, skambant dramatiškai melodijai, sprogstant Niujorko dangoraižiams, Holivudo raidėms, Vatikanui, Eifelio bokštui ir kitiems visuotinai atpažįstamiems pasaulio simboliams. Antru atveju, nieko didingo ar bent kiek reikšmingo nevyksta. Įprastas pasaulis ỹra pamažu, net beveik nematomai, kol vieną akimirką kasdienio ritmo...
Skambina jauna graži poetė, klausia, ar neturiu eilėraščių žydų tematika, apie holokaustą, girdi, sudaroma antologija. Greitomis mintyse peržvelgiu viso netrumpo gyvenimo kūrybą, prieš akis iškyla tik viena eilutė, kur ironiškai panaudoju senos, vaikystėje nežinia iš ko išmoktos, šiandien politiškai nekorektiškos, o gal net neapykantą kurstančios skaičiuotės frazę. Ne, sakau, neturiu. Ir gailiuosi, kad nesu nieko para&scaro...