Aš kasdien rudeniopkaip ir medis tampu vienišesnis kasdienvis labiau ir labiau į savepanašesnis tampu su kiekvienu lapuvis skaudžiau aš krentu vis baisiauvis toliau nuo visų link žiemos (...) Aidas Marčėnas. „Eilėraštis“ Atėjo šaltasis metas. Nuvyto ir paskutinės chrizantemos. Belieka pasigėrėti pirmosiomis šalnomis, kai sublizga užmiegančios pievos. Ten gausu pupinių šeimos augalų (Fabaceae), iš kurių populiariausi – dobilai (Trifolium) ir liucerna (Medicago), taip pat kitų šeimų žol...
Religijų įtaka vis labiau menksta. Tik apie 10 proc. žmonių yra iš tikrųjų praktikuojantys krikščionys, daugelis apie Dievą neturi nuomonės ir laiko šį klausimą neįdomiu ar nesvarbiu. Taip mąstančių nemažai ir tarp intelektualų. Man, kaip ir daugeliui, sovietmečiu apie religiją niekas neaiškino. Nors labai patikdavo užsukti į bažnyčią, dalyvauti mišiose sekėsi prastai ‒ savo nuoširdžiausių pajautų negalėjau atverti bobučių apsuptyje plonu balseliu giedant kunigui. Bandžiau pasikalbėti su kunig...
1. Ką manote apie premijavimo kultūrą? 2. Kas, jūsų manymu, labiausiai šiais metais nusipelnė įvertinimo, kas liko nepastebėtas, kas paliko įspūdį? Marius Burokas 1. Visų pirma, premijų turime aiškiai per daug (ypač literatūrinių) ir ta gausa šiek tiek „išplauna“ prestižinių premijų kokybę. O prestižinių nėra daug (ir neturėtų būti daug) – 5 ar 6. Suprantama, kiekvieno rajono meras nori turėti savo rajono premiją, kad ja galėtų apdovanoti savo rajono autorius,...
Premijos nėra viskas. Bet pasaulio rašytojams tampant vis mažiau raštingiems jos gali būti paskutinis šiaudas. Literatūrologas ir leidėjas Ivory Indykas teigia, kad premijos yra „paskutinė literatūrinio įvertinimo tvirtovė, atsilaikanti prieš rinkos dėsnius“. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į lyčių nelygybę skirstant šiuos apdovanojimus. Moterys skaito daugiau nei vyrai, moterų ir vyrų autorių knygų išleidžiama maždaug vienodai, bet moterys daug rečiau įvertinamos premijomis. Vis daugiau tyrimų...
Vila Pietų Anglijos Surėjaus grafystėje, aplinkui – džiunglės. „Nuostabu, mes leisim sodui sulaukėti!“ – melodingu balsu ištaria BRIANAS MAY’US ir mosteli lango link. „Queen“ gitaristas pasakoja, kad anksčiau namas priklausė žinomam augalų tyrinėtojui, o nupirko jį tik todėl, kad išsaugotų dešimties metrų aukščio rododendrus. Su muzikantu, astrofiziku, fotografu, muzikos prodiuseriu, gyvūnų globos organizacijų steigėju kalbasi Martenas Rolffas. Skaitant jūsų gyvenimo aprašymą gali pasirodyti,...
1938 m. spalio 30 d. per CBS radiją nuskambėjo spektaklis, paremtas H. G. Wellso novelės „Pasaulių karas“ motyvais. Pateiktas kaip tikroviškas naujienų reportažas spektaklis sukėlė paniką tarp kai kurių klausytojų, patikėjusių, kad marsiečių puolimas vyksta iš tiesų. Tuomet Marso planeta atrodė visai tikėtina vieta kitai protingai civilizacijai egzistuoti. Vis dėlto ne tik Marsas, bet ir kitos Saulės sistemos planetos galiausiai buvo aplankytos žemiečių pasiuntinių – nepilotuojamų erdvėlaivių. P...
Dar visai neseniai internetas nebuvo pasiekęs kone kiekvienų namų. Naujų, spalvingų, įdomių knygų apie mokslą stigo. Tad nenuostabu, jog ne vienos šeimos namuose buvo knyga „Mokslas ir Visata“. Pirmąkart išleista dar 1977 m., ji buvo mano internetas. Šimtus kartų ją skaičiau, apžiūrinėjau anksčiau niekur nematytas iliustracijas. Vieną lietingą vaikystės vasarą mano dėmesį patraukė Jupiterio ir Saturno planetų nuotraukos, padarytos erdvėlaivių „Pioneer“ ir „Voyager“. Tuo metu jau gana gerai nutu...
Seras Arthuras Charlesas Clarke’as (1917–2008) – britų rašytojas, išradėjas ir futurologas, išgarsėjęs fantastikos romanu „2001 metų kosminė odisėja“ bei to paties pavadinimo filmu, gruodžio 16 d. būtų šventęs 100 metų sukaktį. Spausdiname pokalbio su žurnalistu ir fotografu Malcolmu Kirku fragmentus. Interviu paskelbtas mokslinei fantastikai ir technologijoms skirto OMNI žurnalo 1979 m. kovo numeryje. Ką manai apie NSO? Kaskart, kai man užduoda šį klausimą, o taip nutiko jau maždaug...
Su astronomu, Etnokosmologijos muziejaus įkūrėju ir direktoriumi GUNARU IMANTU KAKARU kalbasi fotografė Dovilė Dagienė Pradėjusi domėtis astronomija doktorantūroje ėmiausi laiko fotografijoje temos ir astrofotografijos. Tuomet dienoraštyje įrašiau štai tokią frazę: „Baisus dalykas – susidomėti astronomija. Kelio iš ten nėra.“ Neabejoju, žinote, ką turiu omenyje. Taigi pirmiausia noriu paklausti, kaip astronomija pakeitė jūsų gyvenimą? Absoliučiai pritariu tokiai minčiai. Iš tikrųjų keli...
Po Antrojo pasaulinio karo susiklostę politiniai įvykiai bei mokslo ir technologijų plėtra, sparčiai pakeitę žmogaus aplinką, atnešė į gyvenimą kultūrines sroves, kurios įgavo postmodernizmo pavadinimą. Tai platus intelektualinis srautas, paveikęs menus, literatūrą, architektūrą ir muziką ir persikėlęs į politinį sociumą. Įsiskverbdamas į įvairias gyvenimo sritis, jis tapo visuomenės gyvenimo savitvarkos dalimi, mąstymo bei sprendimų priėmimo metodu, paveikusiu dvasinio, socialinio ir ekonominio...