Prasideda epocha, kurioje tapatybė tampa rinkos pasiūlos objektu. Postetninis žmogus kuria savąjį „aš“ rinkdamasis rinkos siūlomus elementus: drabužius, muziką, maistą. Netgi religija vis labiau tampa šiuolaikinės rinkodaros objektu. Edwin Bendyk Sakoma, jog praeities tyrinėtojui beveik neturėtų rūpėti tai, kas dedasi už bibliotekos, archyvo ar darbo sienų, nes istorikas esą mąsto apie amžinybę ir dirba būtent jai. Toks elegantiškas pokštas, deja, neretai tampa argumentu visam mūzos Klėjos t...
2017-ųjų „Šūdvabalio premija“ redakcijos sprendimu skirta GEDIMINO KALNUI už nesibaigiantį meninį veiksmą, performansą – slankiojimą, atkaklumą, bruzdėjimą, gyvybingumą, neramybę, spiriančius visuomenę mąstyti, būdrauti. Gedimino kalnas, beje, su mažesnėmis ar didesnėmis pertraukomis judantis nuo pat XIX a., šiemet „atidavė“ 1863 metų sukilimui prieš carinę Rusiją vadovavusių Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikus; sukėlė ažiotažą tiek valdžios struktūrose, tiek medijose, tiek ž...
Iš tiesų, jei atidžiai įsižiūrėsime, pastebėsime, jog nė vienas mūsų subjekto veiksmas nėra atsitiktinis. Jau nuo pat pirmos akimirkos, vos jam įžengus į šią svaigulio malonumui bei komunikacijai skirtą erdvę, patyrusio grobuonio žvilgsnis ėmė ieškoti aukos. Įvertinęs visus galimus variantus ne tik pagal asmeninius, bet ir pagal bendruosius kolektyvo kriterijus (medžioklė – tai pergalė ne tik prieš save, bet ir prieš kitus), jis pradeda savo ritualą. Kaip ir kiekvienas ritualas, šis tai...
Jautrumas nėra beribis. Po prancūzų satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ užpuolimo į gedulingą minėjimą prie Brandenburgo vartų susirinko beveik 20 tūkst. žmonių. Išreikšdami solidarumą aukoms, jie giedojo „Marselietę“, ant jų marškinėlių buvo užrašyta „Je suis Charlie“. Po 10 mėnesių teroristams vėl smogus Paryžiuje, prie Brandenburgo vartų atėjo ne daugiau kaip 2000 žmonių. Po kelių mėnesių teroristai surengė antpuolį Briuselyje, paskui Londone – prie Brandenburgo vartų atėjo vos keletas ž...
Po vanaginio skandalo ėmė rastis „nemokamos reklamos“ Lietuvai kaip šaliai, kur „kitaip mąstantys“ persekiojami, o jų knygos draudžiamos. Rusijos klijuojama etiketė „visi fašistai“ patepta „Supermoment“ klijais, o juos, kaip žinia, tenka su peiliu gramdyti ir tai nebūtinai pavyksta. Europos žydų asociacija (sakoma, turinti ryšių su Efraimu Zuroffu, bet šiuo atveju net ir tai nėra svarbiausia) griežtai pasmerkė tokį bandymą „susidoroti“, nes Rūta Vanagaitė esą už drąsą kalbėti atvirai verta pagyr...
Klaipėdoje gyvenančiai rašytojai Virginijai Rimkaitei šis ruduo išskirtinis. Režisierius Artūras Areima pastatė spektaklį pagal jos pjesę „Virimo temperatūra 5425“, o Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla jos prozos rankraštį pripažino geriausiu „Pirmosios knygos“ konkurse. Apysaka „21 a“ – tai keistas, tamsus dviejų daugiabučių pasaulis, kur žmonės blaškosi nesusitikdami lyg molekulės, atsidaužiančios į kolbos sieneles. Skaitytojas ir be išsamios intertekstinės analizės pastebės, kad V. Rimkaitė...
Nebepamenu, kiek man buvo metų, kai išmokau skaityti. Sako, Ingmaras Bergmanas save prisiminė nuo tada, kai tebuvo lopšyje gulintis kūdikis... Deja, tokia originalia patirtimi pasigirti negaliu. Ko gero, pirmasis iš vaikystės likęs prisiminimas – vištos pjovimas. Tiksliau, galvos jai nukirtimas – kaime paukščiams kaip kokiems pavojingiems nusikaltėliams galvos tiesiog nukertamos. Negimiau tai žinodama. Tačiau vieną kartą, kai man buvo visai nedaug metų, mama po kairiąja pažastimi pasikišo kanapė...
Rebecca Solnit (g. 1961) – JAV eseistė, aktyvistė, daugiau kaip 20 knygų feminizmo, aplinkosaugos, kultūros kritikos ir kt. temomis autorė. 2008 m. „Los Angeles Times“ ji publikavo straipsnį „Vyrai, kurie aiškina“ (vėliau įtrauktas į knygą „Vyrai man aiškina“ / „Men Explain Things To Me“, 2014) apie kasdienio seksizmo pavyzdžius; su šiuo straipsniu siejamas žodžio mansplaining1 atsiradimas. Publikuojame R. Solnit tekstą, rašytą laikraščiui „The Guardian“ tik prasidėjus vadinamajam Weinsteino...
Poetą, eseistą Donatą Petrošių kalbina Deividas Preišegalavičius Neseniai pasibaigęs tarptautinis festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ (PDR) sulaukė daugiausia dėmesio nuo 1990 m., kuomet pradėtas rengti. Kilus diskusijoms apie prestižinių premijų skirstymą, moterų bei jų kūrybos diskriminaciją, Jotvingių premijos komitetas buvo apkaltintas seksizmu. Kokia tavo nuomonė apie teikiamų premijų objektyvumą? Koks platesnis rezonansas? Straipsnis „Delfi.lt“ ar reportažas humoristinėje bulvarini...
Liūdnos naktys, kaip svajos mano.Tolybėj, stepės tyruosVieniša ugnelė žybsi...Širdis apsti liūdesio ir meilės.Tik kaip tu apsakysi, kam,Kas gena, ko netveria širdis!– Tolimas kelias, stepė gūdi bežadė.Liūdnos naktys, kaip svajos mano. Ivanas Buninas, 1900 Jei rugsėjį saulė dar šviečia, bet tartum jau atsisveikina, tai spalis dar labiau šykšti tiek šviesos, tiek šilumos. O tie, kas mėgsta gamtą, tokiu metu dažnai traukia į... pelkes. Dažnai spanguoliauti. Senovėje pelkės, kaip ir tankus miška...