Literatūra


Vroclave įsikūrusi Rytų Europos kolegija šiemet lenkų kalba išleido Dalios Grinkevičiūtės knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (vertė Kamilis Pecela). Spausdiname recenziją, pasirodžiusią savaitraštyje „Sieci“ (2019 m. rugsėjo 2–8 d., Nr. 36). Ledas visur. Sukausto antklodę, drabužius po galva ir patalynę – suformuoja dailų pilką sarkofagą. Jei užsidengi galvą apklotu, sustingsta ant plaukų deginančia, prie odos prigludusia kepure. Uždaro...


× Gintarė Visockytė Neseniai pasirodžiusiame kultinės britų rašytojos, Nobelio premijos laureatės Doris Lessing įspūdingame ir provokuojančiame romane „Nurodymai žengiantiems į pragarą“ skaitytojai įtraukiami į stulbinančią kelionę: nuo slapčiausių žmogaus sąmonės gelmių, Antrojo pasaulinio karo tarnybos prisiminimų iki kosminės odisėjos ir apokaliptinio pasaulio vaizdinių. Pagrindinis romano veikėjas Kembridžo universiteto profesorius Čarlzas Votkinsas patenka į psichi...


Iš ciklo „Kultūra ir kultūros psykhē“ Ne pirmas vakaras jie nesusikalba. Rodos, viskas prasidėjo nuo neišplauto puodelio, kuris įkyriai juokėsi kriauklės įduboje. ,,Ar tau taip sunku išplauti tą prakeiktą puodelį?“ – paklausia ji, ir klausimas nuskamba kaip egzistencinė dilema. Jis tyliai suurzgia, bet į atvirą konfliktą nepuola. ,,Matyt, reikės imtis partizaninės taktikos“, – pagalvoja ji. Užpliko kavos ir pasmailinusi liežuvį pakviečia...


Po Kristinos Sabaliauskaitės naujojo istorinio romano „Petro imperatorė“ I dalies išleidimo Lietuvos literatūriniame gyvenime, regis, neliko kitos temos. Kodėl nebuvo nominuota premijai. Kodėl tiek daug vulgarumo. Kiek minimi istoriniai faktai tikslūs. Kada bus tęsinys. Ar tęsinio apskritai reikia. Iš tiesų knyga tokia sodri, kad galima apie ją kalbėti daugybe aspektų: ir žavėtis, ir piktintis. Todėl paprasčiausia būtų pasinaudoti autorės ir dailininko Zigmanto Butaučio...


× Virginijus Gasiliūnas   Spalio 13 d. Donatui Saukai būtų suėję 90. Šis pokalbis vyko prieš 15 metų, kai D. Saukai sukako 75-eri. Ta proga spalio 15 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Krėvės auditorijoj buvo galima pasiklausyt profesoriaus emerito viešos paskaitos temom, kurias pasiūlė buvusios studentės padovanota Gabrielio Josipovicio knyga „Pasaulis ir knyga“ (2003). Kaip Nacionalinio radijo pirmosios programos transliuojamos laidos a...


Spalio 29-osios vakarą Stokholme buvo įteikta Šiaurės Tarybos literatūros premija. Ko gero, tai reikšmingiausias literatūrinis apdovanojimas Skandinavijoje ir jai priklausančiose Grenlandijos, Farerų ir Alandų salose. Jis skiriamas už aukštos meninės vertės kūrinį, sukurtą Šiaurės šalių kalbomis. Premijos dydis – 350 000 Danijos kronų. Tarp ankstesnių laureatų – daug rašytojų, žinomų ir lietuvių skaitytojams: Peras O. Enquistas, Herbjø...


Šių metų „Vilniaus lapų“ literatūros festivalis pirmąją dieną, ketvirtadienį, pasitiko Šv. Kotrynos bažnyčioje: vyko rašytojos, menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės ir teatro režisieriaus Gintaro Varno pokalbis. Matyt, festivalio tikslas – pabandyti sukurti senų bičiulių dialogo atmosferą ir leisti lankytojams pasijusti tokios atmosferos dalimi. Ši užduotis iš dalies pavyko – nors kartais atrodydavo, jog pati rašyto...


Prisimenu, pradinėse klasėse mokėmės mįslių, ir mokytoja užminė seną gerą ir visiems, išskyrus pirmokus, puikiai žinomą: „Susiūtas, bet ne drabužis, su lapais, bet ne medis, ne žmogus, o viską pasako.“ Kas? Žinoma, knyga! Ir dar – lapkritį turėtų kristi lapai, bet mėnesio viduryje sodai dažniausiai jau pliki, na, gal vienas kitas lapelis laikosi ant miško medžių. O kuo šitie du dalykai susiję? Anokia mįslė: lapkričio 7–10 d. sostinėje jau ketvirtą kar...


Paprastai vyrų parašyta poezija neskaitoma per lyties prizmę, juk tai poezija, o poezija lyties neturi. Tiesa, yra ir išimčių. Pavyzdžiui, vadinamojoje žydrojoje rinktinėje „50 eilėraščių“ („Baltos lankos“, 1999), kurią sudarė Aidas Marčėnas ir Sigitas Parulskis, atrinkę po 50 mėgstamiausių vienas kito eilėraščių ir vienas kitam parašę po „Įvadą“, A. Marčėnas svarsto, kiek vyro yra S. Parulskio ir nuosavose eilėse. Vis dėlto...


Noros Ikstenos romane „Motinos pienas“ dviejų bevardžių – motinos ir dukters – balsais pasakojama du sovietinės Latvijos dešimtmečius (nuo 1969 m. iki Berlyno sienos griūties) apimanti istorija apie tris moterų kartas. Motina – tremtinio dukra, jauna, gabi ir daug žadanti gydytoja – išsiunčiama mokytis į medicinos institutą Leningrade, kur ji nuo girtuoklio ir Didžiojo Tėvynės karo veterano apgina besilaukiančią žmoną. Dėl šio poelgio moti...