Literatūra


Prisimenu, pradinėse klasėse mokėmės mįslių, ir mokytoja užminė seną gerą ir visiems, išskyrus pirmokus, puikiai žinomą: „Susiūtas, bet ne drabužis, su lapais, bet ne medis, ne žmogus, o viską pasako.“ Kas? Žinoma, knyga! Ir dar – lapkritį turėtų kristi lapai, bet mėnesio viduryje sodai dažniausiai jau pliki, na, gal vienas kitas lapelis laikosi ant miško medžių. O kuo šitie du dalykai susiję? Anokia mįslė: lapkričio 7–10 d. sostinėje jau ketvirtą kar...


Paprastai vyrų parašyta poezija neskaitoma per lyties prizmę, juk tai poezija, o poezija lyties neturi. Tiesa, yra ir išimčių. Pavyzdžiui, vadinamojoje žydrojoje rinktinėje „50 eilėraščių“ („Baltos lankos“, 1999), kurią sudarė Aidas Marčėnas ir Sigitas Parulskis, atrinkę po 50 mėgstamiausių vienas kito eilėraščių ir vienas kitam parašę po „Įvadą“, A. Marčėnas svarsto, kiek vyro yra S. Parulskio ir nuosavose eilėse. Vis dėlto...


Noros Ikstenos romane „Motinos pienas“ dviejų bevardžių – motinos ir dukters – balsais pasakojama du sovietinės Latvijos dešimtmečius (nuo 1969 m. iki Berlyno sienos griūties) apimanti istorija apie tris moterų kartas. Motina – tremtinio dukra, jauna, gabi ir daug žadanti gydytoja – išsiunčiama mokytis į medicinos institutą Leningrade, kur ji nuo girtuoklio ir Didžiojo Tėvynės karo veterano apgina besilaukiančią žmoną. Dėl šio poelgio moti...


,,(...) tik ieškantys savo namų jau juos turi ir gyvena juose.“                                                                                                   V. Martinkus   ,,Eiti – tai mano namai. Jie tikresni už namus, turi...


Rugsėjį Tommy Orange’as dalyvavo tarptautiniame Berlyno literatūros festivalyje, tačiau gauti atskiro interviu „Literatūrai ir menui“ nepavyko. Pateikiame rašytojo pokalbio su renginio moderatoriumi Bernhardu Robbenu ištrauką. × Bernhard Robben     Tavo romano įžanga labai galinga. Tikiu, kad kūrybai reikia dailios pradžios. Padirbdini labai gražias duris tam šūdinam namui, į kurį turi įeiti – juodraščiams, kuriuos turi p...


Lapkritis Šiaurės Amerikoje paskelbtas indėnų kultūros paveldo mėnesiu Egzistuoja naratyvas, kad baltieji kolonizatoriai sėk­mingai užbaigė kraupius darbus anapus vandenyno, žmonių, kurie ten gyveno pirmieji, nebeliko, ir nepamenu, kad kam nors būtų rūpėję tai paneigti. Vis dėlto prigimtiniai žmonės* nėra istorija. Istorija – tai 500 metų trunkanti kolonizacija ir genocidas, neišpirkta kaltė, priverstinė asimiliacija, institucinė diskriminacija. „Vienas iš...


× Virginija Cibarauskė Dainą Opolskaitę (g. 1979) drąsiai galima vadinti ryškiausia nūdienos kartos noveliste – antroji prozos knyga „Dienų piramidės“ apdovanota Europos Sąjungos literatūros premija, pateko į Metų knygos rinkimų prozos penketuką. Skaitytojų bei kritikų pripažinimo sulaukė ir D. Opolskaitės romanai paaugliams. Kalbamės apie šiandienos novelę bei leidybos situaciją Lietuvoje, iš literatūros lauko eliminuojančią smulkiosios prozos atsto...


Metų knygų rinkimai. Paauglių knygų ketvertukas     Vytautas V. Landsbergis. „Žalčių karalienė“ „Eglė žalčių karalienė“ – viena įdomiausių ir unikaliausių lietuvių pasakų, sulaukusi įvairių ne tik literatūros, bet ir kitų menų interpretacijų. Ko gero, skirtingų kartų skaitytojas kitaip šį mitą traktuotų, bet galbūt niekas nepaneigs, kad vienas svarbiausių „Eglės žalčių karalienės“ bruožų – neišvengiama pasaulio dichoto...


Metų knygų rinkimai. Vaikų knygų penketukas     Vaikų literatūros apžvalgininkės tarnyba lyg ir nesudėtinga: kai kurias knygas viens du – ir perskaitai. Vytauto V. Landsbergio „Pūkį karalių“ (leidykla „Dominicus Lituanus“) įveikiau per minutę, o dar apie kelias mąsčiau: ar tikrai Metų knygų penketukuose dera pasirodyti tokiems trumputėliams, lengvai įveikiamiems kūriniams? Privalėjau sau griežtai priminti, kad vaikų literatūra rašoma ne man. Ka...


Ką tokio įspūdingo ir kitoniško apie Frankfurto knygų mugę (spalio 16–20 d.) gali parašyti, kai tau ant kulnų lipa profesionaliausias literatūros žurnalistas Lietuvoje? Tiksliau, ne ant kulnų, o žygiuoja gerokai avangarde, selfinasi su didžiausiomis mugės žvaigždėmis, dalyvauja renginiuose ir kasdien lepina publiką reportažais iš susitikimų. Aš gyvo Karlo Oves Knausgårdo nemačiau, pačiupinėjau tik Olgą Tokar­czuk, penkioms minutėms stabtelėjusią kaimyn...