Literatūra


Aidas Marčėnas. „Kasdienynas. Sakiniai 2012–2014“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. Beskaitydama „Kasdienyną“ aptikau eilutę, kad autorius man atleidžia nemažai nuodėmių, nes kadaise „teisingai“ perskaičiau „Sakinius“. Krūptelėjau, nes iki tol skaičiau „Kasdienyną“ smagiai, be jokio rūpesčio. O po šių eilučių staiga apėmė baimė. Parašyk, kad gudrus, dabar recenziją, kai slegia teisingo žinojimo svoris... Ir, beje, kokių nuodėmių esu prisidariusi? Et, pabandysiu... Fiksuoti ka...


Leonardas Gutauskas. „Veidrodis žiemą. Mirror in Winter. Zerkalo zimoj“. – Laptevų jūros tremtinių brolija „Lapteviečiai“, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016.   Reikia sulaukti laiko, kol knyga pasirodo. Ne tik iš spaustuvės, bet ir akyse. Kai susidaro atitikimų tinklas – žmonių balsų, gamtos spalvų, būsenų. Prieš šešiolika metų, 2000-ųjų gruodžio pabaigoje, Vilnių gaubiant Kalėdų nuotaikai, su Leonardu Gutausku, ne­tikėtai susitikę po Vilniaus universiteto arka, džiaugėmės ką ti...


Noria Adel (g. 1980) – poetė, fotografė, vizualiųjų menų atstovė. Alžyro dailės akademijoje baigusi meno studijas išvyko į Damaską, Siriją, kur gyveno iki 2011 m. Daugelio poezijos rinktinių autorė ir bendraautorė, įvairių poezijos festivalių dalyvė. Dabar gyvena Vokietijoje kaip laisva rašytoja. Esi berberė. Ar galėtum trumpai apibūdinti berberų tautą ir kultūrą, kaip tautiečių suvokiama tu ir tavo poezija? Man nuolat kyla klausimas, kokia mano ir mano kuriamo meno vieta patriarchalinėje be...


Kai aš neskaitau Kafkos, aš galvoju apie Kafką.Kai aš negalvoju apie Kafką, aš ilgiuosi galvojimo apie jį.Kurį laiką pasiilgęs galvojimo apie jį, aš pasiimu jį ir skaitau darsyk.„The White Review“ interviu su László Krasznahorkai Akimirką, kai kas nors kitas perskaito rankraščius, peržiūri ką tik sumontuotą filmą ar nutapytą paveikslą, kūrinys ir jo prasmė išsprūsta autoriui iš rankų. Prasmė pereina į kitas sąmones, į kitų pašnekesius ir sapnus, įgyja nuorodų, konotacijų, interpretacijų ir si...


Kalbuosi su žurnaliste Akvile Kavaliauskaite, neseniai išleidusia pirmąjį romaną „Du gyvenimai per vieną vasarą“. Ji pasakoja: „Mano močiutė dirbo pradinių klasių mokytoja. Kadangi nenorėjau eiti į darželį, būdama penkerių sėdėdavau klasėje kartu su jos pirmokais. Kartą buvo dailės pamoka, tema – pavasaris. Pažiūrėjusi į vieno mokinio piešinį, močiutė pasakė: „Tokių medžių nebūna. Aštuoni.“ Ta pastaba įstrigo. Pažįstamų žmonių gyvenimo siužetų neaprašinėju. Mane įkvepia ir dirgina aplinkos garsa...


Pastaraisiais dešimtmečiais jau ir lietuvių humanistikoje vis aktualesnis tampa klausimas, kiek labai ir kokiu būdu mūsų tapatybės priklauso nuo kultūros, suvokiamos ne kaip prigimtinis kraštovaizdis ar sodyba, o kaip tam tikrų tekstų plačiąja prasme visetas. Kitaip tariant, tradicinis subjektas regimas ne tik kaip tikrovę objektyvuojantis ir tvarkantis pagal savo poreikius, kuriantis savo aplinką, bet ir kaip aplinkos kuriamas, formuojamas. Pavyzdžiui, galima svarstyti, kaip perskaitytos knygos...


Regimantas Tamošaitis. „Vien tik zuikiai naktyje“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.   Regimantas Tamošaitis – brandus kūrėjas, tačiau knygomis nelepina. Iki šios išleistos dvi, viena iš jų – monografija disertacijos pagrindu. Rašytojo, literatūrologo braižas, stilius bei mąstymo trajektorijos skaitantiesiems gerai pažįstamos. Įvairiausių publikacijų galima aptikti kultūrinėje spaudoje, interneto forumuose, jis gan aktyvus virtualiojo pasaulio gyventojas. Taigi antrąsyk p...


Pasižvalgyti po Latvijos informacinę erdvę paskatino elektroninio žurnalo „satori.lv“ diskusija apie kultūros medijų ateitį Latvijoje. Temą pasiūlė šios žiniasklaidos priemonės kasdienybė – lėšų rinkimo kampanija portalo stabilumui bei nepriklausomybei palaikyti ir laisvai prieinamam kvalifikuotam interaktyviam turiniui užtikrinti. Tai vienas iš būdų spręsti iškilusias problemas bei rizikas: kaip, gaunant minimalų finansavimą, pasiekti turinio kokybę ir informacijos sklaidą? 2003 m. įkurta nemo...


Prancūzijos leidyklos savaip suvokia kalendorinius metus, mat jų (iš)gyvenimą neretai lemia trys metų laikai: ruduo, žiema ir vasara. Po vasaros karščių ir atostogų ruduo yra palankiausias metas sugrįžti prie knygos. O tada lyg iš gausybės rago pasipila literatūros premijos, kurių Prancūzijoje suskaičiuojama apie 1500, tačiau prie garbingiausių priskiriamos tik penkios – brolių Goncourt’ų, Théophraste’o Renaudot, „Femina“, Médicis ir „Interallié“. Prie šių glaudžiasi savotiškos paguodos premijos...


Kaip treninguots Rimants Kmita pašiauliej nukeliava į Kastaliją Rimantas Kmita. „Pietinia kronikas“. – V.: „Tyto alba“, 2016. Literatūrinis vietos kontekstas, arba Trys knygos apie Šiaulius Patraukliu, gyvu stiliumi parašyta, dinamiška, vaizdinga Merkelio Rač­kausko autobiografija „Užrašai. Dvidešimt metų (1885–1905) Žemaitijos užkampy“ (2008, parengė Tomas Venc­lova), dviejų dalių autobiografinis realistinės manieros Kazio Jankausko romanas „Ne pirmas kartas“ (I d. 1988, II d. 1993...


Draugai