Literatūra


  Tomas Vaiseta. „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.  Tomas Vaiseta naujajame romane „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“ ima gryną dabarties formą su visu jos sudėtingumu, vingrybėmis ir sunarp­liotais etiniais sprendimais. Veikiantieji sudėtingi ir kintantys, nes keičiasi gyvenimas aplink juos. Karo išvakarių Vilniuje jie, kaip ir graikų mitų herojai, ne iki galo kontroliuoja savo gyvenimus, taip palikdami tarpą įsisprausti lemčiai...


Vasario 17 d. minimos 10-osios J. Ivanauskaitės mirties metinės. Spausdiname keletą niekur nepublikuotų rašytojos laiškų iš asmeninio J. Stauskaitės, J. Ivanauskaitė šeimos ir VDA bibliotekos archyvų.   Iš laiško Danutei Čiurlionytei-Zubovienei (Vilnius, apie 1985 m.): Laba diena! Jūs nė įsivaizduoti negalit, kokia laimė man buvo apsilankymas Jūsų namuose (...). Dabar jau visą savaitę su didžiausiu dėkingumu prisimenu Jus, šilumos ir ramybės sklidinus Jūsų namus. O prieš užmigdama vėl i...


Jurgos Ivanauskaitės fotografijų paroda „Tibetas – kita realybė“ Venclovų namuose-muziejuje Venclovų namuose-muziejuje eksponuota rašytojos Jurgos Ivanauskaitės fotografijų paroda „Tibetas – kita realybė“. Dalį eksponatų skaitytojai tikriausiai pamena iš garsiosios „Tibeto trilogijos“ knygos „Prarasta Pažadėtoji žemė“. Fotografijų kolekcija papildyta ir keletu kitų rašytojos kelionėje į Tibetą užfiksuotų kadrų. Venclovų namų-muziejaus atmosfera liudija ypatingą, anaiptol ne atsitiktinį parodo...


Nors lietuvių paauglių literatūros laukas gali pasirodyti liūdnas žvilgtelėjus į 2016-ųjų Metų knygos rinkimus, bet taip nėra: didėja temų ir raiškos įvairovė, vienas po kito paaugliams pradeda rašyti nauji autoriai (vien pernai debiutavo Ilona Ežerinytė, Laura Varslauskaitė, Jurga Lago ir keli kiti), naujų sumanymų imasi ir jau patyrę rašytojai. Prieš pat Naujuosius pasirodė labai skirtingos ir vis dėlto šiuo tuo – socialiniu jautrumu, paauglio saviieškos motyvu, psichologine analize – viena ki...


Knygos keičia pasaulį – vienos labiau, kitos mažiau, o kai kurios šalies istorijoje ir žmonių gyvenime palieka itin ryškų pėdsaką. Švedai nusprendė išsiaiškinti, kokios knygos darė didžiausią įtaką jų kraštui nuo tų laikų, kai dar net nebuvo įsikūrusi Švedijos karalystė. Tokio sumanymo pradininkai – amerikiečiai: Kongreso biblioteka Vašingtone buvo surengusi parodą „Knygos, formavusios Ameriką“. Šiai parodai atrinktos knygos, turėjusios didžiausią poveikį amerikiečių visuomenei nuo XVIII a. iki ...


Ši istorija apie tai, kas paskatino garsų rusų rašytoją Aleksejų Tolstojų įvykdyti literatūrinę vagystę – „pasiskolinti“ kito taip pat garsaus rašytojo kūrinį, jį perpasakoti ir paskelbti savo vardu. Priešistorė Carlo Collodi’o pasaka „Pinokis“ pirmą kartą publikuota 1881 m. Romoje. Savąją šio kūrinio versiją Tolstojus pradėjo rašyti 1923 m., tačiau nebaigė. Prie jos grįžo tik 1934 m., o pats tekstas publikuotas 1936 metais. Tuo metu originalusis „Pinokis“ jau buvo išverstas į rusų kalbą ir ...


Aušra Kaziliūnaitė. „Esu aptrupėjusios sienos“. – V.: „Kitos knygos“, 2016. Sienos būna įvairios: aukštos ir žemos, vidinės ir išorinės, storos ir plonos, tikros ir išgalvotos, laikančiosios ir atitvarinės, sausumos ir jūros... Visų neišvardysi. Ar tiek reikia? Pristatydama ketvirtąjį savo eilėraščių rinkinį Aušra Kaziliūnaitė atsako į šį klausimą griežtai – jos būtinos ir neišvengiamos: „Sienos yra ribos. (...) Galime bandyti jas apeiti ar sugriauti, bet po šio bandymo galiausiai lieka apt...


Salys Šemerys. „Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse: atsiminimai“. Sudarė Dainius Elertas. – Kl.: Lietuvos jūrų muziejus, 2016.   Kai Lietuvos jūrų muziejus išleido Bruno le Coutre’s atsiminimus „Mano miestas Klaipėda, 1900–1939“, jie kaipmat buvo išpirkti. Žanras specifinis – memuaristinės ir marinistinės literatūros sampyna apie kraštą, kuris apima ir Prūsijos karališkojo miesto, ir šiandienio Lietuvos uostamiesčio tapatybės istoriją. Klaipėdos likimas – alsuoti jūra, pažinti gaivali...


Vytautas Stankus. „Skruzdžių skandinimas“. – V.: „Versus aureus“, 2016.   Vytauto Stankaus pristatinėti nebereikia. Jau įvertintas, jau žinomas, jau turintis savo auditoriją. Iš pirmo žvilgsnio – santūrus, juodaskvernis, išsiskiriantis gera, jo poezijos galią tik stiprinančia dikcija. Prieš daugiau nei metus „Poetiniame Druskininkų rudenyje“ labai norėjau jam pasakyti: „Tik noriu, kad žinotumėt, jog jus skaito. Net keliaujant: Slovakijos degalinėse ar po tiltais.“ Tada dar sunkiai galėj...


Elena Ferrante. „Nuostabioji draugė“. Iš italų kalbos vertė Ieva Mažeikaitė-Frigerio. – V.: „Alma littera“, 2016. Elenos Ferrante’s romanas – iš tų populiarių šeimos sagų, kurios mielai ir be įsipareigojimų skaitomos (turiu omeny nesudėtingą, bet paveikų autorės stilių). Nors „Nuostabioji draugė“ visai nepanaši, tarkim, į Johno Galsworthy’o „Forsaitų sagą“, kur elegantiškas sakinių grožis užima kvapą – J. Galsworthy’o novelė „Obelis“, versta Liongino Pažūsio, man buvo vienas gražiausių paaug&sh...


Draugai