Literatūra


× Nikodem Szczyglowski Jurijus Andruchovičius (g. 1960 m. Stanislave, dab. Ivano Frankivske) – ukrainiečių rašytojas, poetas, eseistas, vertėjas, Ukrainos rašytojų asociacijos viceprezidentas, daugelio nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų laureatas, vienas ryškiausių šalies intelektualų ir kultūros veikėjų. Man jis visuomet buvo Vidurio Europos balsu Ukrainoje, toje (labiau įsivaizduojamoje nei tikroje) Ukrainoje, kurioje, kaip pats rašė &bdqu...


Vaivos Grainytės „Gorilos archyvai“ jau sulaukė bent kiek pelnytų apibendrinimų ir pagyrų, todėl sau leisiu smulkmeniškiau juos paskaitinėti, pasvarstyti apie kelis aptiktus poetinės raiškos aspektus. Jau pirmame rinkinio eilėraštyje „Rytas“ (p. 6) galima įžvelgti V. Grainytės poetikos intrigą. Kasdienybės akimirka (šiuo atveju aušra sėdint priešais fabrikus) tampa fonu žaidybinei vaizduotei prasiveržti („Stebime: / saulė y...


Lina Navickaitė rašo įvairių žanrų tekstus: eseistiką, prozą ir kt. Visgi nė neįsivaizdavau, ko tikėtis, kai į rankas papuolė naujasis jos eilėraščių rinkinys „Po mirksnio atspėčiau“. Turiu pripažinti: knyga paliko neprastą įspūdį. Tiesa, netikėtų minties posūkių neaptikau, tačiau tai susiję su atsigręžimu į Biblijos tradiciją ir bandymu analizuoti nenaujas, literatūrai įprastas temas. Kadangi krikščionybė buvo reflektuota ir tebereflektuojama daugybės autorių, n...


Tai kam į „Open books“?

2019-10-24 20:08:42

Laukiant kakavos Pasigaminti namie kakavos gali tapti sunkiu iššūkiu. Ir visai ne dėl įgūdžių stokos. Juk negalima namie lėtai virti kakavos, kai už durų siaučia kultūros vėjai (galbūt net viesulas). Lietinga rugsėjo 21 diena irgi nebuvo tinkama kakavai gaminti – skambūs įrašai socialiniuose tinkluose kvietė į „Open books“ festivalį Nacionalinėje dailės galerijoje. Žadėta viliojančiai – įvairiapusės diskusijos, kūrybos skaitymai, o svarbiausia &ndash...


Sakė, kad Lvovas atmosferinis miestas. Tai išgirdau vos atvykusi, antrą kartą – atidarymo vakare iš Noridžo mero. Trečiąkart pajutau pati, grįždama iš jau kelinto literatūrinio renginio į viešbutį. Architektūra, žmonių minios vėlyvą šeštadienio vakarą – dainuojančių, bendraujančių besidriekiančiose kavinėse. Tačiau užtenka išsukti iš centrinės miesto dalies ir vakaras tave prigauna po kokiu vienišu šviestuvu tokį p...


Šiemet tradiciškai skirtos dvi vertėjų globėjo Šv. Jeronimo premijos. Viena jų „už ištikimybę originalo tekstui ir žodžio meistrystę“ skirta vertėjai iš vokiečių kalbos Rūtai Jonynaitei, be daugelio kitų knygų išvertusiai ir R. Seethalerio „Tabakininką“. Antroji premija „už gausų, įvairų ir profesio­nalų lietuvių literatūros vertimo darbą, už dešimtmečius trunkantį jos populiarinimą Sakartvele“ skirta Nanai...


Karl Ove Knausgård. „Mano kova. Mylintis žmogus“ Įrodinėjant savo veiklos būtinybę, labai patogu susirasti tikrą ar tariamą priešą ir nuolat su juo kovoti. Rašytojams, kaip ir kitiems menininkams, kurių darbo reikalingumu visuomenė paprastai linkusi abejoti, tai ypač aktualu. Matyt, Karlas Ove Knausgårdas pavadinimą garsiajam romanų ciklui parinko atsižvelgdamas į šią tendenciją. Kita vertus, suprasti, su kuo jis kovoja, nelengva (man dažnai susidary...


Smulkiosios prozos knyga lietuvių literatūroje, ypač pastaraisiais metais, nėra dažnas reiškinys. Galbūt stebėtis ir nereikėtų, nes tokios knygos visada reikalauja laiko, tekstų su(si)kaupimo, su(si)rinkimo, jos neparašomos vienu ypu. Prozininko Vido Morkūno smulkiosios prozos knyga „Pakeleivingų stotys“ pasirodo praėjus septyneriems metams nuo paskutinio apsakymų rinkinio „Reportažas iš kiaušinio“ (2012). Iš dalies todėl ji jau savaime...


× Virginija Cibarauskė Vidas Morkūnas – vienas įdomiausių ir „tamsiausių“ šiandienos prozininkų – rašo retai, viešumo vengia, todėl kolegų pramintas vienišu vilku. Naujausioje knygoje „Pakeleivingų stotys“, kaip ir ankstesnėse, veiksmas vyksta apleistose, nuniokotose erdvėse, kuriose karaliauja „bedugniai“ personažai. Kalbamės apie tai, kas įkvepia tokius tekstus ir ar literatūra iš tiesų gali nušvie...


Jurgita Jasponytė. „Vartai Auštrieji“ Antrojo Jurgitos Jasponytės poezijos rinkinio pavadinimas „Vartai Auštrieji“ („Auštriųjų“ darinio motyvacija – Aušros vartai iš pradžių buvo vadinami Aštriaisiais) atspindi autorės programą, grįstą sintezės principu. Poetiniame J. Jasponytės pasaulėvaizdyje sulydomos praeities ir dabarties formos, derinami iš skirtingų tradicijų ateinantys įvaizdžiai ir situacijos, ie...