Literatūra


„Homeriniai himnai“. Iš senosios graikų kalbos vertė Audronė Kudulytė-Kairienė. – V.: „Aidai“, 2016. Dar romėnų rašytojas Terencijanas Mauras pastebėjo, kad „habent sua fata libelli“ – „knygos turi savo likimus“. Šis posakis ateina į galvą, prisiminus prieš metus išleistus homerinius himnus, iš senosios graikų į lietuvių kalbą išverstus pirmą kartą. Homeriniai himnai pratęsia antikini...


Kadaise, kai dar nebuvo Skaitymo fondo, Dievas iš dangaus vis pasiųsdavo žinią, kad žemės gyventojus pratintų prie lektūros. Tolle, lege – imk ir skaityk! – paslaptingas balsas paragino jauną filosofą Augustiną, kai tas, savo nuodėmių naštos prislėgtas, verkdamas sėdėjo po figmedžiu. Augustinas kėlėsi ir skaitė. Akimirksniu jo širdį persmelkė „tikėjimo šviesa“. Tai buvo stiprios meilės pradžia. Tylus skaitymas – vienas didžiausių pasaulį ...


Prisipažinsiu, negalvojau šių romanų tempti ant vieno kurpalio, tačiau perskaičius apėmė bendrystės jausmas. Taip, pasirinktos savotiškos, individua­lios raiškos priemonės; taip, skirtingi žiūros kampai, varijuoja pagrindinių personažų – vyro ir moters – charakteriai; kitaip įveikiamos trauminės patirtys ir konstruojamos prasmės. Tačiau esmė susisieja. Šią esmę atkodavau – tai drąsus vieno gyvenimo liudijimas. Gyvenimo, kuris alsuoja tikrovi&scar...


Michelis Tournier (1924–2016) – vienas žymiausių ir įdomiausių XX a. prancūzų rašytojų. Romanų branduolys – itin plačiai suvokiama iniciacijos idėja, apimanti ir auklėjimą, ir kosminį pažinimą. Išgarsėjo romanais „Penktadienis, arba Ramiojo vandenyno limbai“ (1967, liet. 1995), „Girių karalius“ (1970, Goncourt’ų premija, liet. 2014), „Meteorai“ (1975), „Kasparas, Melchioras ir Baltazaras“ (1980, liet. 2004), es...


Eseistika, publicistika, prisiminimai –­ tokie pristatomų knygų žanrą apibūdinantys raktažodžiai priskirti joms interneto knygynuose. Maniau, šiais žymenimis (beje, nukreipiančiais tai į grožinės, tai į dalykinės literatūros skiltį) jų tarpusavio sąsajos ir apsiribos. Bet skaitant aiškėjo, jog pirmas įspūdis apgaulingas: apie laike nutolusius įvykius ir nuotaikas rašančiųjų mintys šiose knygose dažnai susiliečia ar net susipina, nužymėdamos laikotarpių gijas sudėtingame Lietuvos kultūros audinyj...


Monika Andrulytė. Idealo link

2017-04-14 21:34:57

Jaroslavas Melnikas. „Dangaus valdovai“. – V.: „Alma littera“, 2016. Praėjus dvejiems metams nuo apsakymų rinkinio „Anoreksija“ pasirodymo, Jaroslavas Melnikas į lietuvių prozos lauką grįžta su romanu „Dangaus valdovai“. Tenka konstatuoti, kad grįžtama paties Melniko jau pramintais takais: egzistencinių klausimų amplitudė, akivaizdžiai ateinanti iš ankstesnių autoriaus knygų, naujausiame romane regisi kaip gerokai nudėvėtas idėjinis pamušalas, o bandymas stebinti ir šokiruoti – simptomiška pa...


„Pavasarį labiausiai norisi nusišauti“, – sakė klasikas, kurio nei vardo, nei pavardės neatsimenu. Todėl, kad ir kokią knygą skaityčiau, mirtis, įvairios jos formos (nostalgija praeičiai, savidestrukcija etc.) vis čia. Kartais tai liūdina, o kartais – net pradžiugina, nes, manau, nėra nieko baisiau už nekintamą amžinybę.   Mindaugas Kvietkauskas. „Uosto fu­ga“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. Kvietkausko kultūrinės eseistikos kny­ga sulaukė itin daug pozityvaus dėmesio...


Kovo 23–26 d. Leipcigo (Vokietija) knygų mugėje Lietuva dalyvauja ypatingos viešnios teisėmis. Pristatymo tema – moderniosios Lietuvos šimtmetis (1918–2018). Apie 100 lietuviškosios programos dalyvių, daugiau nei 60 renginių, per kuriuos skaitytojai galės susipažinti su 26 į vokiečių kalbą išverstomis knygomis ir jų autoriais – tiek kanoniniais, tiek iškiliausiais šių dienų rašytojais, tokiais kaip A. Škėma, J. Kunči...


Mokslinė veikla, kaip ir grožinės literatūros kūryba, neįmanoma be vaizduotės. Ir be atitinkamos raiškos, kalbos registro. Kaip pavyksta lietuvių mokslininkams laviruoti tarp registrų, perėjus nuo akademinio rašymo prie meninio? Ar sklandžiai trijų naujų kūrinių autoriai, mokslų daktarai, peršoka iš vienos vaizduotės ir žodyno terpės į kitą, tarsi būtų patyrę šokių grojikai, iš patefono persukantys dainą į kitą patefoną? Rimantas Kmita. „Pietinia kronikas“. – V.: „Tyto alba“, 2016. Kiekviena...


Günter Grass. „Svogūno lupimas“. Iš vokiečių k. vertė Teodoras Četrauskas. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. Į Günterio Grasso romane „Skardinis būgnelis“ aprašytą užeigą svečiai eidavo tam, kad, sumokėję atitinkamą mokestį ir iš šeimininko gavę peilį, lentelę bei svogūną, deramai išsiverktų. Šios įstaigos, pavadintos „Svogūnine“, idėją galėtume interpretuoti kaip kolektyvinės k...


Draugai