mirgėjimas per tv ekraną pripusto pilną kambarį svirpiančio sniego, iš jo nulipdys tau akis, kad nieko matyt negalėtum – – sunkų kambario judesį ir atremtą sienon mėnulio ramentą, o aplinkui vis liesis ir gūšis basonuos spalvotosreklamų čiurkšlės, kūnų valtys ant virvių blaškysis dulkėtoj palėpių arenoj, mėsą pames ir žvilgantį kailį skrybėlėj užkaltas triušis, o jo ekrane mirguliuos kirminai ir mažyčiai kauleliai – – u...
Mes ėjome tik dulkinti avių Eilinis žmogus, vidutinis žmogus, pats vidurkių vidurkis yra 24,3 metų kinas užsidirbantis 9 733 dolerius per metus, turintis 2,333 vaiko. Galiausiai mirs nuo kokio nors širdies sutrikimo. Ir jo vardas Mohametas. Nors išties, vidutiniškiausias iš visų homo sapiens turi maždaug vieną papą ir vieną kiaušą. Galima sakyti, toks pusė bybio.Visgi galutinė tiesa yra tokia, kad šio teksto rašymo metu vidutinis žmogus...
* * *gerklė pilna rūko vinučių,kuriomis jie norėjo įdrėksti baltą tunelį į dangų,kalti, iškalti, išlieti mėlynos stichijos veidąvisiems laikams, nuo ten, kur baigiasi plaučių karūnos,iki žaibų sąjungos virš mūsų;užtenka suvesti į daugtaškį įelektrintą žvilgsnį –verda sniegas ant kūno,velkasi mus prie geizerių,kur tu esi mano virgulė, o aš esu tavo vanduo – – –tu sakei, kad šis pasaulis taip niekad ir nebuvo priartėjęs,to...
Eilėraščiai uteniškių (vyžuoniškių) tarme * * * Kāks laikinúmasKvietkų ir drugių net mūsųTik neiškada * * * Pasdalīnk su manimDžiaugsmīngu liūdesiā akīmirkuKųsneliu dungaus * * * Senas laikraštiKas gi tųjai esiPãkurās ar istorija * * * Ar žėdnų naktSkandinsi mēnúlį debesinAr tik svajosi * * * Medžių šakās suspynįMeiłį viena kītai žãdaTuoj pavasaris * * * Kai...
* * *Kai kabaljero ant kumelėsvynioja mokslą kabalosir byra atsarginės dalysaš išgeriu beržų sulosheteros renkas ir vestalėsjoms nusispjaut ką aš veikiumane vilioja jūrų salosplaukiu su dante kontikiuant plausto kapitonas nemodraugai du junga ir šuvakol akyse dar neaptemopro šalį slenka lietuvaužteks tingėti ir rąžytisgyvenimas yra mažytis * * *Gyvenimas yra mažytisvynioja mokslą kabalosnėra čia ko perdaug rąžytislaižytis reikia iš bėdosbet duos kažką antanas dantėvisoms atein...
Jokių vibracijų Paklausti, iš kur atsiranda eilėraščiai, mokiniai atsakė nedvejodami: iš vibracijų Jokių vibracijų, aikčiojimų, žemės drebėjimų,juoko, jokio Kajoko. Nei dievų, nei lietuviųkalbos nemoku. Nenutuokiu, kodėl gyvenu.Net kalnas, bjaurybė,neina pas Mahometą. Bet vos tik apie vibracijasir vibratorius, mielas provincijos centre,šypsodamasis pagalvoju, laikvietėje suvirpuliuoja ir kaip...
tra lia lia iš narsaus kalakuto portretokai sėmiaus drąsosjis kabojo tokiam altorėlykurį supo išvirtus mėsao jos pirštai suvytętai tiesės tai lenkės prieš ją tra lia liapam paramtra lia lia kaip nemėgau tavęsdainą traukiančios šitaipta raudonai bedante burnakai kapojai mane gabalaispo spalvota bekono schema prieš išleidžiant mane į mėsasį žalias bet rausvas jų mases berniukas kristus karalius žvilgsniukada glostė jo stiebąo jo baba bažnyčiojjam liepė skaityt iš maldaknygi...
Cukrinė Karoliniškių alchemija I Karoliniškių daugiabučiuosegimsta išminčiaipo penkis gemaluskambaryjebe meilės.Kaistant dujiniams žiebtuvėliamsdesertiniuose šaukšteliuoseplaukioja genijai –būsimi elektrokrautuvų vairuotojai. Cukrinė Karoliniškių alchemija II(skambant „Kaukazo belaisvei“) Šiąnaktpro langus šoka žmonės.Lyja kojom:susiraukšlėjusiompageltusiompabąlusiomsudžiūvusiomsu išsiplėtusiom kraujagyslėmsu suragėjusiais kulnais –mazoliaissu nenukirptais nagais. Krenta nailoninės...
Iš Mikalojaus Vilučio išsaugotų rankraščių Baladė Jie žaidė vasarą. Ir kalnuose jų pilna.Mėnulis pro žiūroną kaip akmuo.Žemai, pagonių slėny, žaidė Vilniuslikimais ir gyvybėmis. Skiemuo trupėjo ir trupėjo laikas;jie ritosi žemyn per blizgančias rasas.Jiems smėlio laikrodis matavo savo saiką,primindamas apie dausas ir nedausas. Jie žaidė kančią, nerimą ir guolį.Jie grąžė nevilty grakščias rankas,ir kai ant kalno nutūpė snieguolės,jie puolė į putojančias bangas bespalvių debesų. Ar...
tokie mūsų žaidimai ar matai kaipplaukia ledaivaikai mėtoakmenis į upęžuvys rodopilvus danguišitaip saugosidedasi negyvomis grįžtu namogražus pavasarisguluos lovon(visada guliuant nugaros) šitaip žaidžiušitaip saugaus 2016-ųjų Valentino diena „tu manęs nemyli“, sakaipro šalį eina balandissnape nešasi šakelę, didesnęuž save patį rankos kišenėse buvo vienas vyras anuometmes vaikščiodavom įšiuolaikinio meno parodassusikibę už rankųtas pats vyras šiandienman pasakė: „visada...