Užmaršties upės bliuzas mylių mylios plaukti lig vidurnakčio – jis švyti kitapus dubens, iš kurio šunys lyžteli kraujo, kitapus mano šešėlio, ištįstančio ties balto molio krantais kai veržli srovė mane plukdo Čikagon sutręšę telegrafo stulpai virsta upėn, tempdamiesi skeldintį skiemenį, baikštų sausą kosulį tuščiame bute, kažkieno dainavimą kepant maistą virtuvėje, alsul...
Ugnės Žilytės piešinys / / / nebūk kaip žmogus prisileisk paglostysiu ežiuk kitaip prasigersi kojos neteksi arba spyglių prisimenu tėvas prieš valdžią ir Dievą šiaušėsi štai ir nebeturiu išrašai iš apklausos protokolų 1 išminčius žilas veltui pyko kad karalystę valdo plikiai bet juk karūną jiems lengviau uždėt arba nukirsdinti – galva toliau nuri...
Ugnės Žilytės piešinys muzika fa diezų daugiau nei tiršta smuiko raktas rakina viršų pianistui nupūva pirštai uždėti ant juodų klavišų bet merginų suknelės baltos o vaikinai lyg alebardos ir ši salė – beribės valdos ir joje – dirigento kardas skamba muzika jos neklausom nes užmigom prieš šimtą metų ji dabar mums visų tyli...
Marjo Isopahkalos autoportretas / / / Verdu iš boružių troškinį. Man sako: taip nevalia, – jos geros. Valgau sudžiūvusias zuikio spiras. Man sako: taip nevalia, – tai šūdas. Mėgstu benzino kvapą. Niekam nepasakoju. Siurbikų karalienė Manęs ilgai neatpratino nuo čiulptuko. Tarp priekinių dantų metų metus žiojėjo švarplė. Todėl pro šiaudelį siurbiau kur kas stilingiau nei kiti bambl...
Gabrielės Menšikovaitės piešinys 1. Siųsk dešinėn taurę Agatonui¹ – siringos² išspaudžia ašarą, vynas išjudina kraują – bet Kristupas³ savo sūnui: nesmaksok pakabinęs liežuvį – būk budrus, tegul moteriški papročiai ir žaidimai lyg maras aplenkia tave, elkis kukliai ir žmoniškai su kiekvienu, kratykis niekšiškumo, bodėkis blogio ir mylėk savąją gentį. ...
pequawket pavasario kareiviai sėdi žolėje pina vainikus iš kiaulpienių ir popieriaus jie sėdi žolėje kažkas pasakoja kad nevalia jai trenkti netgi su gėle ir tu lauki tai piknikas jie sėdi žolėje tai beprotiška arbatėlė aš noriu švaraus puodelio mes pasislenkam viena vieta į šalį jie sėdi žolėje aš noriu švaraus revolverio jie sėdi žolėje tai diplomatija aš noriu švaraus puodelio kartais neišeina...
Ugnės Žilytės piešinys Epizodas prie Baltijos Spalio vakarą, saulės ir vėjo nuaustą, stebi per atspindžius drėgname smėlyje mūšos link ropojančią skruzdę. Plyną smėlynų visatą, mėlynuojančią tuščią nežinomybę, vis arčiau lūžtančias keteras himalajų skruzdėlės akimis pamatyti bandai – ir pavyksta. Staiga didėlesnė banga nebūtin nuplauna atkakliąją keliauninkę, su ja ir skruzdėlėti regėjimai dingsta. ...
Siena Siena laukė manęs pareinant namo atsiguldavau į lovą ir užgriūdavo visu svoriu, kiekviena plyta buvo įsikūnijimas to kažko, to neįvardijamojo, kurio taries nepažįstąs to kažko, ko viltingai lauki, visai kaip vaikas, laukiantis mamos, kurios niekada nėra matęs, tiktai nujaučiantis jos tykų buvimą kažkur kitoje erdvėje Sienos statybos vyko sklandžiai nuo pat gimimo ji augo nelyg votis ant mano kūno nešiojau ją atsakingai, tai buvo svarbiausias man...
Skirtumai jaunystė nuo senatvės skiriasi tik kambario baldais – pirmu atveju suvarpytas mokyklos punktyras su begale akių, apakusių ne iš meilės, bet iš nežinojimo, antru atveju – ligoninės skliautas, kuriame netvarkingi kūnai atspindi kits kitą ir patruliuoja užsimerkę, kad taip ir nesužinotų – jaunystė nuo senatvės skiriasi tol, kol sėdi mokyklos suole ir žinai, kad pas mamą ištrūksi tik po operacijos &nb...
Pragaras Automobilyje pakeliui iš Juveskiulės knygų mugės į Turku drauge su Hiutonenu, Miuliulahčiu ir Sutinenu užsukam į Kiurę kavos ar alaus, penki kilometrai į šalį nuo magistralės sekmadienį, viskas uždaryta, ant Siwos laiptelių sėdi girtuoklis su treningais ir dešrele už ausies, mongolidas vedžioja papijoną, kurio ausys didesnės už parabolines antenas, baras įkastas į žemę: durys pusiau juodžemy kaip laidotuvėse. Suomija &n...