Poezija


  VII Odė Nemenčinė Paskyrimo į šią kleboniją proga. Dvare šviesiajam, kur spindulys tavoUžtikęs mane pakėlė, apvalė,Šlovingą vardą eiliakalio davė,Kad žmonės gerbtų poetą, karaliau.Užkampin dabar (juk tai tavo darbas)Mane atvarei, į kaimiečių tarpą. Jau ne plunksnos ar dramblio kaulo fleitos,Pjautuvo griebtis dabar man beliko;Net jeigu kitus įmanius apeiti,Laurus nuskinti Parnase pavyko;Juos sudėjęs prie geradario kojų,Nukirstus pėdus į gubas rikiuoju. Varšuvos judrios tremtinys su...


Adomas Tadas Stanislovas Naruševičius (1733–1796) VI satyra. Liesas literatas Ką tai gali stebinti, jei laikai dar tamsūs?Retas knygas beskaito, retas perka, tamstos.S. W. – Čia dabar kas, šviesybe, liesas mokslo pone?Jau gal dveji metai, kai literato šonusTas pats palaikis švarkas ir striukė apdengus?Nors kloja tavo šlovė ir žemę, ir dangų,Tarsi Mūzos lopšyje būt pienu penėję;Bet iš to net drabužis, matau, neišėjo.Nė neklausiu, koks stalas arba būstas. RasiPapėdėje kokio nors mėšlino Parna...


Vytautas KAZIELA

2014-04-16 16:36:14

  * jie niekur nedingstatik pereinaiš tamsosį šviesąne nusikaltėliaine šventiejisavo turtusjie krauna ne čiane sau amžinybė yralaumžirgio sparnovirpėjimas * būsimas laikasdar neatėjęs laikaskeista blyškumabe ženklų be judėjimo svetima nuosavybėir nėra šeimininkojis dar stovi tamsojį mus nežiūrėdamas jis pamiršo visusneatsiminė niekotik bedugnė ir lieptaskuris nebelaiko * su tavimmes pasikeičiamsavo sapnaiskaip kareiviaipasikeičia vėliavom mūsų šitas pasaulisšita galutinė vietair...


Gediminas Sprainaitis 

2014-04-09 20:43:39

Sesė sako, kad esu žmogus, turintis savo pasaulį, kuriame juodai ir baltai susimaišius tampa ne pilka, o spalvota. Tačiau visų pirma esu brolis – Brolis iš didžiosios raidės. Turiu savo vertybes ir tikslus, kuriuos kiekvieną akimirką stengiuosi įgyvendinti, kūryba – vienas iš jų. Mano poezija nėra vien surimuotas tekstas, tai dalis gyvenimo, atgulusio ant popieriaus lapo. Į vieną eilutę, į vieną žodį telpa Tėvas, Mama, Sesuo, Mylimoji ir aš pats, besistengiantis, kad kiekvienas rytojus išauštų s...


Stasys JONAUSKAS

2014-04-02 22:43:39

  Kreida: varpelio balsu Argi tau nepalieka baisuAr bent liūdna, pajutus, kadaTuoj nutyla varpelio balsuAnt lentos parašyta kreida. Jos baltieji milteliai sudžius,Ir jau nebegrįši tenai.Tik netyčia ištarsi žodžius,Išmoktus atmirtinai.   Nesustabdys Paukščiai, tolstantys iš tėvynės,Laikini jų balsai ir namieAmžinai pasiliekančios vinys,Metalinė plaktukų drėgmė. Kaip ląstelės užsiveria durys,Plaukuose ima kauptis žiema:Išretėjusių kaulų tūris,Daugiabriaunių erdvių tuštuma. Ima ...


  Katrenai-sentencijos   * * *Sukaliau posmą – keturšonį inkilą –kaip sykis – čiulbuoniui varnėnui tinkamą;Vos iškėliau – girdžiu: jame varnėnasjau švilpauja mano minčių katrenais...   * * *O pagauta, nepagauta ar prarastojiakimirka! Kaip nesunku tave atimt...Tu išnyksti, tu susimenkini, vos stojiakistaton su amžinybės paslaptim...   * * *Kai mes atkakliai, pikti, net įžūlūs,ieškom vien žemiškos savo Itakės, –į mūsų akis, lyg į senkančius šulinius,veriančiai žvelgia ...


Poetui Jonui Strielkūnui kovo 16 d. būtų sukakę 75-eri.   Kodėl? Aš maniau, kad seniai jūs anapus,Kad išėjot negrįžtamai,Kad viena realybė – kapas,Jūsų miestai, žmonės, namai, Pro neperregimą karsto lentąNeklausiantys mano akių.Bet kodėl tuo, kuo andai gyventa,O ne tuo, kas dabar, tikiu? Gal ir buvo ta smėlio sauja,O galbūt net nebuvo tokios,Nes kodėl su jumis vėl draugauju,Iki šiol susitikti tikiuos? 2004.VIII.09   Nebekviečia Atitoldamas nuo Erazmo,Nuo protingojo Roterdami...


Vytautas STULPINAS

2014-03-12 23:17:55

  Žemėlapis Ilgi, išsekę stalai.Rinkos aikštėkampu į kareivines.Trys krautuvės stūksoišsirietusios puse lanko.Pusantro varsto nuo miesto –gimei,nemačiom užaugai.Kol uodi pietinių provincijų tvaiką,tavo atmintis pasirododviejų dūmų kaime,netoli numylėto ežero.Dėkui, –laikas nestovinet amžinatvėje išnykusiam studentuiiš Albertinos.   Pranciškaus raminimas Pravėrei nakčiai langą.Nenusakomai tvenkias,artėja ir lyja.Lyja Dygulio gatvės lietus.Balti žaibo zigzagaikryžiuojas visai neau...


Julius KELERAS

2014-03-05 18:57:28

Fin de film Vaisiai ant stalo.Ji užsimeta chalatą, virpančiom rankom prisidega cigaretę.Fin de film. Valtį stumia link ežero.Lūpos jos širdele, ironiškos, šaltos.Fin de film. Miega išsižiojus.Vaikas prieina, į burną jai įkiša pirštą.Fin de film. Apnuoginta nugara, ji pasiverčia ant šono.Jis jau su lietpalčiu: atsisveikinimo žvilgsnis.Fin de film. Oda prie odos: jie susiglaudę.Telefono skambutis, jie net nesujuda.Fin de film. Šuo raivos vešlioj žolėj. Ežeras.Ji brenda į drumzliną vandenį....


Arvydas Genys. Kely

2014-02-20 05:44:37

Bėgantys bangomis Bėgančių bangomis nuolat tyko dvi prarajos –aukštutinė ir žemutinė. Ką rinksies? –jei dvikryptė trauka tave dalija it parąį šviesą ir tamsą. Kiekviena dalis nuskrieja kiton lyg smėlisnuo kopų į jūrą... Nerimastingas kalnastarpu Letės ir Mnemozinės, kur mėlynossualma gelmės. Bėgam bangom – audžias tai, kas dingsta pabudus.Tarp prarajų – aukštutinės ir žemutinės –audžia lemtis: nejau dvi nytys – mudu?laikinos žymės? Jei audi tu, Penelope, mudu – jau lemtys;viena kiton įsisp...


Draugai