Poezija


Nikolaj Gumiliov

2021-08-26 23:19:53

Šiemet minime rusų poeto Nikolajaus Gumiliovo (1886 04 15–1921 08 26) 135-ąsias gimimo ir 100-ąsias mirties metines. N. Gumiliovas – viena iš centrinių asmenybių rusų Sidabro amžiaus poezijoje ir pirmame plane figūruoja beveik visuose memuaruose – ne vien dėl šviežios, savitos ir įkvepiančios kūrybos, bet ir kaip poezijos meno teoretikas ir mokytojas. Jis tikėjo, kad bet kas, išstudijavęs versifikacijos teoriją, gali išmokti puikiai eiliuoti....


Jonas Kalinauskas

2021-08-19 23:29:45

  gegutė su parištu prie kojos laikrodžiu Įskrido netyčia pro atidarytas valandas                                  gegutė viena iš kelių šimtų palesintų vėjo sutręšus netikriems lizdams, ar kalta ji dėl to?   Gegutė beldžiasi tyliai kad neprižadintų dar negimusių vyrų ir moterų, o kitos...


Johanna Venho. Be žemėlapio

2021-08-03 23:39:21

    / / / Vis vien žemėlapy yra vieta, į kurią negali pažiūrėt, juolab – jos pereiti.       Kaip atsitiko, kad man siūlė       tai, ko trokšta visi:       meilę, vienokią ar kitokią (kaip visada), ir saugų sandėliuką: tu tiesiog negalėjai, tiesiog negalėjai.   Pusto, juodos akys žybčioja lediniam skliaute.       Koks jausmas, kai viso gyvenimo tikslas &nd...


Stasė Lygutaitė-Bucevičienė

2021-07-06 11:11:57

  Vis tiek kažkur Nesvarbu, kad dabar vakaras, Kad dabar tylu žemėj, O danguje tamsu.   Vis tiek kažkur Saulėtoj paplentėj Virš pievų skraido drugiai,   Ar auštant Prie tvarto durų pririštas Kažko išsigandęs ar pasiilgęs Loja ir loja šuva.   Vis tiek kažkur girioj Medžiams tamsoj sušlamėjus Kažką prisiminus Ima ūkti pelėda.   Ir temstant Iš smuklės išėję Dainuoja apgirtę vyrai.   Maty...


Rasa Kutkaitė

2021-06-25 20:52:32

  nuomonė į mano kūną susmigę visi vilniaus dangoraižiai juose miriadai langų kuriuose kunkuliuoja gyvenimas visi tie žmonės esu aš turiu daugybę receptorių esu homozauras   manęs niekas nepastebi aš tyliu plaučiai pilni vandens nes nuolat skęstu dvejonėse jei prieitų anisho kapooro skulptūra galvočiau kad tai mano motina   nerandu kur save pritaikyti esu per didelė arba per maža visada taip nutinka neturintiems savo nuomonės visi žmonės manyje...


Andrzejus Bursa (1932–1957) – lenkų poetas, vienas ryškiausių savo kartos kūrėjų, kurį „Naujosios bangos“ poetai laikė savo maišto įkvėpėju. Be poezijos, rašė prozą, pjeses. Per trumpą gyvenimą žurnaluose išspausdino 37 eilėraščius ir apsakymą „Masonas“. Teatras „Cricot 2“ pastatė spektaklį „Kurbunkulas“, o kabaretas „Piwnica pod Baranami“ – vaidinimą „Valstiečių kalbos“....


Natalja Gorbanevskaja

2021-06-08 23:09:45

Gegužės 26 d. minėtos 85-osios rusų disidentės, žmogaus teisių gynėjos, poetės, vertėjos ir publicistės, polonistės Nataljos Gorbanevskajos (1936–2013) gimimo metinės. Dalyvavimas saujelės inteligentų demonstracijoje Maskvos Raudonojoje aikštėje 1968 m. protestuojant prieš sovietų agresiją Čekoslovakijoje tarytum nulėmė ir apibrėžė visą jos gyvenimą. N. Gorbanevskaja buvo teisiama, jai skirtas priverstinis psichiatrinis gydymas. Poetė palaikė glaudžius ryšius su...


Robert Frost. Eilėraščiai

2021-05-27 22:10:56

Robertas Lee Frostas (1874–1963) – vienas reikšmingiausių ir įtakingiausių XX a. amerikiečių poetų. Nors ir negalėjęs dėl ligos baigti studijų Harvarde, jis gerai išmanė senovės Graikijos ir Romos kultūras ir poeziją, anglų ir amerikiečių literatūrą. Išmėgino nemažai amatų, keletą metų bandė ūkininkauti, mokytojavo, tačiau visada poeziją matė kaip tikrąjį pašaukimą. Poeto karjera klostėsi itin sėkmingai ir produktyviai, nors leisti poezijos knygas jis prad...


 „Mus valdo ne sveika nuovoka, ne privalumai ar trūkumai, kuriuos mes netikėtai aptinkam, kurie traukia ar baugina mus. Mus vilioja kaži kokia saldi ir liūdna paslaptinga jėga, jos paveikti mes nustojome mąstyti, jausti, vokti, norėti, – net neklausdami, kur ji veda, sekame tai jėgai iš paskos.“ Leopold von Sacher-Masoch. „Venera su kailiais“ (vertė Jurgis Kunčinas).     / / / Ana O. – užverčia galvą – po dvigubos morfija...


Vytautas Stulpinas

2021-04-22 15:52:14

  Lėtumo Klausykis, ką dudeni, kokias trupmenas brėži ant sniego. Diena tirpte tirpsta. Į kalną kylančios trasos turi lėtumo ir ontologijos. Ir tau – preteksto būti, dingsties kelionei. Būti ežere labiau nei kitur, labiau nei saloje, mąstyti nueinančiais kloniais. Vienatvės liežuvis sūrus, burnoje – karamelė. Kartais veikiau tylėt. Namas ir kreivos ganyklos ties kelio posūkiu vos melsvuoja. Tuo keliu, jis sunykęs, grįžta tai, dėl ko gyvenai, dėl ko nenustojai tr...


Draugai