Teatras

Po nelaukto kuklios „Žalios pievelės“ (apie Ignalinos AE) triumfo tikėjimas dokumentinėmis teatro apybraižomis padidėjo ir į tą pačią LNDT Mažąją salę dabar nebe eini, o bėgi. Nauja teatro dokumentika – „Dream­land“. Tai pabėgėliai Lietuvoje. Jų – Pabradėje ar probėgšmais nužvel­giamų pro langą troleibusų stotelėse –­ apie 400. Scenoje – tik 6. Bet tikrų tik­riausi. Turkė, libanietis, afganas ir du... rusai. Režisierius Mantas Jančiauskas pasiguodžia: kai mūsų iranietis nei iš šio, n...


Vietoj įžangos – digresija į finišą. Seniai, o gal ir niekada, pasibaigus spektakliui, nemačiau tiek daug besišypsančių žmonių. Kas nutiko? Ne, scenoje nepasirodė stalo žaidimų amatininkai. „Kyla man noras pokštaut“, – dainavo Algirdas Kaušpėdas, ketindamas numesti savo akmenį toli, toli... Panašią išeitį siūlo ir režisieriaus Jono Tertelio bei Klaipėdos jaunimo teatro aktorių spektaklis „R. E. M.“ – panardina į fantasmagorišką sapną ir leidžia apsivalyti. Rasti tokį dažnį, kuris eteryje skleist...


Režisierius ir Maskvos Gogolio cent­ro teatro meno vadovas, stovintis skersai gerklės Rusijos meno cenzūrai, Kirilas Serebrenikovas negalėjo atvykti į Vilniuje vykstantį „Sirenų“ festivalį, nes jam teismo sprendimu skirtas namų areštas. Tačiau jo spektaklis „Artimas miestas“, Latvijos nacionaliniame teat­re pastatytas pagal lietuvių dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę, sutraukė pilną LNDT salę žiūrovų – nuo parterio iki amfiteatro palubių. Spektaklio premjera Rygoje įvyko šių metų kovą, o pat...


Spalio 4 d. „Menų spaustuvėje, Vilniaus Šiltadaržio gatvėje, „Sirenų 2017“ pirmajam pasirodymui – „Nachlass, kambariai be žmonių“ – įrengta 8 kambarėlių kapsulė, kažkas panašaus į A. Tarkovs­kio „Soliario“ išlenktą koridorių su sandariomis durimis, už kurių visko gali atsirasti ir atsitikti. Filme atsitinka praeitis, išsukanti į gyvenimo kosmose paviršių tai, kas buvo ir pasibaigė, bet iš sąmonės neišsitrynė. Anot A. Tarkovskio, tai itin skaudi, tiesiog užmušanti akistata (knygos autorius S....


Jūratė Visockaitė. Nežinau

2017-10-11 22:00:46

Gabrielė Tuminaitė Vilniaus mažojo teatro sezoną atidarė prancūzų romantiko (ir ciniko) Alfredo de Musset (1810–1857) pjese „Fantazijus“. Originalus pasirinkimas, bet genetiškai pateisinamas. Rimo Tumino ir jo teatro meninės fantazijos neišeina už normatyvios leksikos ribų, „prekyba poveikiu“ čia nesivadovaujama. Tiesą sakant, pasiilgau R. Tumino dvasios meno Vilniuje. Režisierė pasiėmė dvilypę komediją-dramą, kurios centre yra pats autorius, poetas, girtuoklis ir mergišius Alfredas. Jo varda...


Naujasis LNDT „Lokis“ kitą rytą po premjeros mano tuščiame ekrano puslapyje pirmiausia iššoka kaip siurprizas jaunimui, kuris vakare plūsteli į sostinės centrą ir paskui ilgai sėdi už apšviestų Vilniaus kabakų langų. Tik jis dar nežino apie tą siurprizą. Kaip nežino Prospero Mérimée novelių ir Vito Luckaus fotografijų. Tačiau pastarieji spektaklyje tampa tik rokerio Bertrand’o Cantat dramatiškos istorijos ramsčiais, ir ačiū Dievui. Po spektaklio pasidomės labiau, dažniau užsuks ir į patį teat...


Mūsų Opera šį sezoną dar parodys vieną premjerą – V. Bellini’o „Kapulečius ir Montekius“ (kurią, kaip ir 2 iš 3 ankstesnių metų premjerų, režisuos, diriguos ir scenografuos keliaujantys per Europą kūrėjai) – ir užsidarys trumpo vasaros atokvėpio. O tiksliau, gigantiško kruizinio meno laivo kapitono karštligiškoms paieškoms. Nors šią minutę senasis kapitonas – kaip baisioje Hauffo pasakoje – prikaltas prie stiebo dar tebėra ant denio. Kas kandidatuos ir ką paskirs? Kas pakeis suskilusias plytele...


Po itin nesėkmingo sezono LNDT staiga parodė užčiuopęs, nepaleidęs ir ištraukęs į paviršių aukso gyslą –­ dokumentinį teatrą. Pagal Ignalinos AE darbuotojų ir visaginiečių pasakojimus ilgai auginta šviežia „Žalia pievelė“ tikrai kažką užaugins tiek teatrui, tiek Visaginui. Prieš kurį laiką šio rizikingo projekto organizatoriai buvo nusivežę žurnalistų govėdą į „išplėstinę“ spaudos konferenciją IAE, ir tada po ilgos stalkeriškos / soliariškos apžvalgos bent jau aš nusprendžiau: ne, misija neįm...


Su šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Dramokratija“ (balandžio 17–23 d.) dalyviais ir žiūrovais kalbėjosi Birutė Asevičiūtė Gabrielė Labanauskaitė, festivalio vadovė, poetė ir dramaturgė „Dramokratijoje“ susitinka dramaturgai bei jų tekstus užduota tema „Čia ir dabar. Socialinė drama“ interpretuojantys režisieriai. Ar bendradarbiavimas bus naudingas abiem pusėms? Žinoma. Dramaturgas rašo vienas, o per kūrybines dirbtuves, festivali...


Nacionalinio dramos teatro ideologai Martynas Budraitis ir Rolandas Rastauskas šį sezoną svaidosi reklaminiais šūkiais ir štai jau „išjudino drąsą“ – ne tik savo, bet ir poeto bei pradedančio dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus. Jis ėmė ir perrašė Čechovą! LNDT reper­tuare juodu ant balto užrašyta „Trys seserys“, tačiau scenoje girdėti tik jų vardai (nors ir jie „padruskinti“), pabiros pjesės frazės, matyti personažų šešėliai, ne, griaučiai. Kaip sako artistė Arkadina („Žuvėdra“) per savo sūnaus ...


Draugai