Stanislovas Žvirgždas. „Vaikystės prisiminimai“, 1989

 

„Vaikystės prisiminimai“, „Rytas“

Gal 1989 m. sumaniau nufotografuoti peizažų seriją „Vaikystės prisiminimai“. Rytais važiuodavau prie Vilnios, kuri labai priminė per Balbieriškį tekančią mano vaikystės upę Peršekę. Važinėjau dviračiu Vilnios pakrantėmis ir ieškojau tinkamų vaizdų. Norėjau nufotografuoti žalą karvę, nes tokią prisimenu buvus Balbieriškyje. Kartą, jau kiek įdienojus, pasukau namų link. Užkopiau ant geležinkelio pylimo, apsižvalgiau ir tolumoje pamačiau artėjantį vežimą, jis turėjo pravažiuoti šalia pylimo vingiuojančiu keliu. Netoliese ganėsi žala karvė. Viskas buvo taip, kaip buvau sumanęs, tik karvė vis išeidavo iš kadro. Pasistačiau panoraminį aparatą ant stovo ir, nuėjęs prie karvės, už grandinės atitempiau į man reikiamą vietą. Stoviu ir laukiu, kol vežimas atsidurs netoli manęs. Karvė vis išeina iš kadro, aš ją grąžinu atgalios ir taip keletą kartų. Paskui stoviu ir laukiu. Vežimas priartėja prie manę ir sustoja. Juo važiavęs žmogus manęs ir klausia, kodėl vis tampau jo karvę. Paaiškinu, kad noriu padaryti fotografiją, o karvė vis išeina iš kadro, tad sugrąžinu ją į vietą. Žmogus nusijuokė ir sako: reikėjo perkelti kuolą, tai ji būtų ėdusi žolę ten, kur jums reikia. Tada vadeliotojas paprašė parodyti, kaip per fotoaparato ieškiklį atrodo vaizdas. Pasiūliau pasižiūrėti. Atėjo, žvilgtelėjo ir netiki, kad matau tokią erdvią panoramą. Paskui paprašė, kad padovanočiau fotografiją su karve. Sutarėme. Kitą savaitgalį vėl fotografavau ir užvežiau fotografiją. Jos pasižiūrėti į to žmogaus kiemą buvo susirinkęs visas kaimas.

 

 
Stanislovas Žvirgždas. „Rytas“, 1989