Danutė Gambickaitė. Apie tris vieno menininko kūrinius

Vsevolodas Kovalevskis yra jaunas menininkas, šiuo metu studijuojantis Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedroje. „Vartų" galerijos ketvirtadienio peržiūroje bus pristatomi trys šio menininko darbai, kuriuose narpliojamos trys iš pirmo žvilgsnio skirtingos, bet vis dėlto susijusios temos: tam tikrų šiuolaikinio meno lauke susiklosčiusių situacijų kritika; erdvėlaikio suvokimo galimybės; garso ir peizažo santykis.
Pirmasis peržiūroje pristatomas kūri­nys – „Genesis" (2012). Šią instaliaciją sudaro įrėmintas plakatas, stalas ir kėdė. Kūrinyje nagrinėjama „artist statement" reikšmė ir svarba. Kaip teigia pats Vsevolodas, šis kūrinys gimė susidūrus su sunkumais, mąstant apie kūrinio aprašymus – ką juose rašyti, kaip į kelias eilutes sutalpinti visus kūrinyje glūdinčius sluoksnius, ar reikėtų būti subjektyviam, ar vengti asmeniškumų. Bet kūrinio aprašymai, kad ir kaip besistengtum, kad ir kaip begalvotum, beveik visada būna vienodi, jų kalba dirbtina ir sukaustyta. Vsevolodas, pasinaudodamas kompiuteriniu teksto aprašymo generatoriumi, sukuria tuščius, objekto neturinčius kūrinių aprašymus, taip pabrėždamas tokio tipo tekstų nenatūralumą ir automatiškumą. Dar vienos instaliacijos dalies –­ plakato su menininko tekstu ir citata iš pasakos „Snieguolė ir septyni nykštukai" – visas žodžių junginys skamba taip: „Artist statement on the wall / Who is the fairest of them all." Plakatas pakabintas priešais kompiuteriniu generatoriumi sukurtus kūrinių aprašymus taip, kad jo rėmų stikle atsispindėtų nesamų kūrinių aprašymai. Toks žingsnis, kaip ir visa ši instaliacija, skatina apmąstyti kūrinių aprašymų prasmę šiuolaikinio meno kontekste.
„Graviton" (2009–2013) – tai šviesos piešinių seriją, kurioje pasitelkus camera obscura, užfiksuotas pirminis šviesos šaltinis. Čia išsyk nurodoma į fotografijos medijos prigimtį, tačiau tai nėra pagrindinė kūrinio tema – šiuo atveju svarbesnis vaidmuo tenka mus supančio erdvėlaikio apmąstymams. Pasak menininko, „iškyla vidinė dvejonė, ar fotografija, kaip medija, užfiksuoja realybę, ar simuliuoja iliuzinę regą? Stengiantis pažvelgti į tokius neįtikėtinai didelius objektus kaip dangaus kūnai ir pateikiant mažą jų aktualybės dalelę, bandoma išryškinti vertikalų makro ir mikro pasaulių santykį. Tad iškyla matomo/nematomo, tikro/netikro bei realybės/iliuzijos dichotomijos". Žvelgiant į fotografijose užfiksuotą juodą šviesos kiaurymę, išnyra pamąstymai apie fotografinę nebūtį, tą keistą, sąmoningai akcentuotą paslaptingumą, juk svarbu yra tai, kas nepasakyta, kas esti už ribos, fotografinės nebūties, kaip pasakytų menotyrininkė Agnė Narušytė. Šiame kūrinyje kalbama apie dualizmą įvairiais rakursais. Pvz.: apie racionalaus ir iracionalaus proto susidūrimą, suvokiant tam tikrus fizikinius dalykus, kaip kad nepaneigiamą dėsnį, jog žmogaus kūnas sudarytas iš ląstelių. Šis suvokimas kyla iš nekvestionuojamų išankstinių nuostatų, kažkas mums tai pasako, įteigia, bet mes patys juk negalime to pajausti, taip iškyla nustatytos realybės abejonė.
Trečiasis peržiūroje pristatomas kūrinys „180s -5.8, 67.2, -459 Hz" tiria garso ir peizažo santykį. Darbas sukurtas panaudojus patį įprasčiausią garsą, girdimą Kuršių nerijoje. Pasitelkus geografinius ir topografinius Baltijos jūros, Kuršių nerijos ir Kuršių marių matmenis, garsas redaguojamas ir sukuriami garsai, atspindintys vietovę, jos peizažą. Garsas – neįprasta, bet labai įdomi priemonė peizažui kurti. Lankydamiesi kokioje nors vietoje dažnai negirdime tos aplinkos garsų, taip atsitinka todėl, kad naudojamės kitomis juslėmis ir kad retai susimąstome apie garsinį peizažą. Dar vienas įdomus šio kūrinio momentas – įprastumas. Ką reiškia įprasčiausi tam tikros vietovės garsai? Tai tarsi savotiška peizažo garso kasdienybė. Šiuo atveju ne mažiau svarbi ir vieta. Kuršių nerijos garsinis peizažas dėl atitinkamo geografinės padėties turėtų būti išskirtinis, bet redaguotas pagal savo geografinius ir topografinius duomenis jis skamba labai įprastai.
Šiuos tris Vsevolodo Kovalevskio kūrinius „Vartų" galerijos peržiūrų kambaryje bus galima pamatyti balandžio 18–24 dienomis.

V. Kovalevskio „Genesis" – 4 viršelyje

Draugai