Gytis Norvilas. Be kelio atgal

Gegužės 22 d. paskelbti jau 19 metų organizuojamo konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ nugalėtojai (iš viso sulaukta daugiau nei 3700 nuotraukų iš 120 fotografų) įvairiose kategorijose: „Portretas“ (nugalėtojas Tadas Kazakevičius), „Kariuomenė“ (Ieva Budzeikaitė), „Naujienos“ (Saulius Žiūra), „Gyvenimas“ (Andrius Repšys), „Kultūra ir pramogos“ (Kęstutis Vanagas), „Sportas“ (Rolandas Parafinavičius), „Gamta ir jos apsauga“ (Ramūnas Danisevičius), „Serijos“ (Tadas Kazakevičius). Anot komisijos, įspūdį paliko būtent fotografijų serijų gausa ir auganti serijų meninė bei naratyvo dėliojimo kokybė. Vienas iš pretendentų į nugalėtojus šioje kategorijoje buvo Gedimino Sadausko ciklas „Lukiškių skg. Nr. 6“.

 

Mano gyvenime buvo du reikšmingi posūkiai: kai tėvas pasiuntė mane į Oksfordą ir kai visuomenė patupdė mane už grotų.
Oscar Wilde

 

Gedimino Sadausko fotografijų ciklas „Lukiškių skg. Nr. 6“ yra iš Lukiškių kalėjimo Vilniaus miesto centre, vienos seniausių įkalinimo įstaigų Lietuvoje, kuri veikė
daugiau kaip 100 metų ir galop 2019-aisiais buvo uždaryta. Kadrai iš kalėjimo, menančio ištisą epochą, santvarkų, kaltės ir bausmės sampratos kaitą. Čia kalėjo įvairiausios asmenybės, pradedant visuomenės veikėja Marcele Kubiliūte, bolševiku revoliucionieriumi Feliksu Dzeržinskiu, Nobelio taikos premijos laureatu Menachenu Beginu ir baigiant roko žvaigžde Bertrand’u Cantat.

 

Jacek Matecki. Vyriška draugystė
Gediminas Sadauskas. „Nr. 1“ iš ciklo „Lukiškių skg. Nr. 6“

 

Šio ciklo personažai – nuteistieji iki gyvos galvos, gyvenantys 7,5 kv. m kamerose. Visi kadrai prisijaukinti 2013–2019 metais. Būtent PRISIJAUKINTI. Kaip fotografui G. Sadauskui pavyko – neįsivaizduoju, tik nujaučiu, kad reikėjo titaniškų psichinių pastangų, išskirtinės empatijos. Tai ištisas kelias. Apie jį turėtų pasakoti pats autorius, nors paprastai fotografai, kaip ir dailininkai, apie savo darbus kalba itin nenoriai.

 

Jacek Matecki. Vyriška draugystė
Gediminas Sadauskas. „Nr. 2“ iš ciklo „Lukiškių skg. Nr. 6“

 

Į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą įeini po visų privalomų procedūrų – it oro uoste prieš įlipant į lėktuvą: skeneris, rentgeno aparatas, patikra, draudžiami įsinešti daiktai. Čia esi niekas, nulis. Egoizmas ir narcisizmas išgaruoja it eteris.

 

Jacek Matecki. Vyriška draugystė
Gediminas Sadauskas. „Nr. 3“ iš ciklo „Lukiškių skg. Nr. 6“

 

Čia teko lankytis 2016-ųjų pavasarį per „Poezijos pavasario“ renginį, tuomet skaitėme eilėraščius nuteistiesiems iki gyvos galvos. Tų skaitymų nebepamiršiu... Būtent po jų, o ir minint Fiodoro Dostojevskio „Nusikaltimo ir bausmės“ 150 metų jubiliejų visą „Literatūros ir meno“ (2016-06-03) numerį skyrėme bausmei, nusikaltimui, kalinimui. Neslėpsiu – per jau 6 redaktoriavimo metus šį numerį daryti turbūt buvo įdomiausia. Juolab kad jį lydėjo ekscesai: dėl tam tiktų priežasčių (o jos tiesiogiai siejosi su įkalinimu) turėjome sunaikinti visą jau atspausdintą tiražą, išvežiotus žurnalus atšaukti iš kioskų... Bet tai kita giesmė, kitas filmas ir kiti kadrai.

 

Jacek Matecki. Vyriška draugystė
Gediminas Sadauskas. „Nr. 4“ iš ciklo „Lukiškių skg. Nr. 6“

 

Bausmė. Vienutės magija – anksčiau ar vėliau stoji į akistatą su savimi. Bausmės vienuolynas, išganymo pragaras, Mordoras, valstybė valstybėje... Jausmas, jog patekai į atskirą valstybę, labai stiprus, o kai supranti ją esant Vilniaus centre (per tvorą matyti dangoraižiai, verslo centras, Seimas, Mažvydo biblioteka, girdėti miesto triukšmas), jausmas dar stipresnis – įspūdis it visa tai vyksta paraleliniame pasaulyje. Savi įstatymai, cechai, virtuvė etc.

 

Jacek Matecki. Vyriška draugystė 
Gediminas Sadauskas. „Nr. 5“ iš ciklo „Lukiškių skg. Nr. 6“

 

Perfrazuojant frazę apie menininkus būtų galima pasakyti ir taip: visi yra kaliniai, bet tik kaliniai tai žino. Yra čia tiesos. Visi nuteistieji iki gyvos galvos buvo dienraščių pirmųjų puslapių vienadieniai herojai, – nepabijokim to žodžio – budeliai, ir į Lukiškes pateko už tai, ką paprastai žmogus stengiasi greitai pamiršti. Pamiršti, kad žmogus gali būti ir yra toks. Be abejo, JIE – tai MES, visa visuomenė. Savo nuosprendžius jie jau yra išklausę, tad antrą kartą teisti ir apsimesti teisuoliais neturime teisės.

 

Jacek Matecki. Vyriška draugystė 
Gediminas Sadauskas. „Nr. 6“ iš ciklo „Lukiškių skg. Nr. 6“

 

Skliautinės lubos, geležinis suvirintas gultas-lova (jas, o ir grotas (sau!) čia patys kaliniai ir virina), staliukas, lentynėlė, pasikalbėjimo kabinos, pasivaikščiojimo kiemas, veidai, veidai... Tai ir visas kosmosas, tiek tos egzotikos.

 

Jacek Matecki. Vyriška draugystė 
Gediminas Sadauskas. „Nr. 7“ iš ciklo „Lukiškių skg. Nr. 6“

 

21 kadras (konkursui buvo galima pateikti tik iki 16 kadrų) – čia, matyt, neatsitiktinai – tai AKIS. Anot numerologų, tiems, kuriems stinga laimės pojūčio, pasisekimo, turėtų padėti, jei kartos skaičių „21“. Sutinku – šiame kontekste skamba ciniškai, ironiškai. Ironija čia tik apsisaugojimo priemonė.

 

Jacek Matecki. Vyriška draugystė 
Gediminas Sadauskas. „Nr. 8“ iš ciklo „Lukiškių skg. Nr. 6“

 

Galima be galo, be krašto užsiimti žodžių ekvilibristika, aiškinti, kas šiuose kadruose atsiveria, žarstyti skambius ir dvasingus žodžius, tik tam čia tikrai ne vieta. Kaip ir spalvai. Čia nespalvotų kadrų zona, realybė veriasi šešėliuose, jų čia valdos.

 

Jacek Matecki. Vyriška draugystė 
Gediminas Sadauskas. „Nr. 9“ iš ciklo „Lukiškių skg. Nr. 6“

 

Šias nuotraukas pavadinti reportažu, serija? Pernelyg paprasta, nors žanriškai – arčiausiai to. Šias nuotraukas veikiau įvardyčiau socialiniu, antropologiniu tyrimu, žmogaus prigimties ir jos užkaborių tyrinėjimu, čiuopimu, o iš esmės bandymu atsakyti į klausimą, kas aš pats esu. Žiūrėkite į akį it prižiūrėtojas pro kameros stebėjimo akutę ir pamatysite savo, visuomenės, o gal ir ateities vaizdą.

 

Jacek Matecki. Vyriška draugystė 
Gediminas Sadauskas. „Nr. 10“ iš ciklo „Lukiškių skg. Nr. 6“

 

Beje, fotografas Valentynas Odnoviunas serijoje „Stebėjimas“ fiksavo buvusiuose KGB kalėjimuose pasivaikščiojimo kiemelių ir kamerų durų stebėjimo akutes, per kurias kalėjimo prižiūrėtojai sekdavo kalinius Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, Stasi kalėjime Vokietijoje ir saugumo kalėjimuose Lenkijoje. Bet tai visai kas kita... Pasaulyje, o juo labiau Lietuvoje analogų nežinau – kas dar be G. Sadausko mėgino fotografuoti nuteistuosius iki gyvos galvos. Nors neabejoju – jog esama. Turėtų būti. Į galvą šauna kelios kitos pavardės: Rimaldas Vikšraitis, Diane Arbus... Bet kontekstai kiti.

 

Jacek Matecki. Vyriška draugystė 
Gediminas Sadauskas. „Nr. 11“ iš ciklo „Lukiškių skg. Nr. 6“

 

Niekas turbūt nepastebėjote – kalėjime apskritai yra tik du medžiai, ir abu juos matote nuotraukose: eglė vidiniame kalėjimo kieme ir žydinti alyva, pasiruošusi visu intensyvumu sukti dar vieną gyvybės ciklą. Pavasario smurtas, atviras gyvybės nervas, išlikimo instinkto misterija, kuri greičiausiai ir spiria pažinti nepažinta.

 

Gytis Norvilas. Be kelio atgal
Gediminas Sadauskas. „Nr.16“ iš ciklo „Lukiškių skg. Nr. 6“

 

///

„Jų kasdienybę, teritoriją, darbą, laisvalaikį įamžinau senuoju juostiniu fotoaparatu. Atsivėrus kalėjimo vartams, buvau pasitiktas ankščiau nematyto pasaulio: griežta disciplina, didelė ir paini teritorija, masyvi pastatų architektūra bei žvilgsniai, šūksniai pro atvirus kamerų langus... Tapau visiškai izoliuotas. Pirmieji apsilankymai fotografine prasme buvo visiškai tušti: tiesiog panirdavau į tą pilkos spalvos zoną, psichologinį spaudimą, specifinį ten tvyrantį kvapą. Kartu su fotoaparatu krepšyje užsikirsdavo ir smegenys. Keletą kartų praėjus maršrutą norėjosi tiesiog pabėgti, mesti, nusiplauti.

Ilgainiui išmokau bendrauti, pažinau jų aplinką, laisvalaikį, jų darbus. Buvau įsuktas į tos visuomenės kasdienybę: pusryčiai, 1,5 val. pasivaikščiojimas lauke, knyga, pietūs, sporto salė, vakarienė, laisvalaikis. Kartą per savaitę skambutis (iki 15 min.), dušas, galbūt susitikimas su vienuoliu. Jeigu turi artimųjų, susitikimas iki 2 val. kartą per 2 mėnesius. Jeigu nori, gali tą patį ciklą kartoti. 

Ši mano tamsos kelionė truko iki pat 2019 m. vasaros. Per visą tą laiką, kaskart žengdamas į Lukiškių skg. Nr. 6, buvau apipilamas žmogui nesuvokiamų tragedijų. Bandžiau suprasti likimus tų, kurie lyg šešėliai, įkalinti savo pačių prisiminimuose tūno tamsiuose urvuose. Kaskart ten pabudę gyvena savo pirmąją dieną.“ (Gediminas Sadauskas)

 

Jacek Matecki. Vyriška draugystė 
Gediminas Sadauskas. „Nr.12“ iš ciklo „Lukiškių skg. Nr. 6“

 

Jacek Matecki. Vyriška draugystė 
Gediminas Sadauskas. „Nr. 13“ iš ciklo „Lukiškių skg. Nr. 6“

 

Jacek Matecki. Vyriška draugystė 
Gediminas Sadauskas. „Nr. 14“ iš ciklo „Lukiškių skg. Nr. 6“

 

Jacek Matecki. Vyriška draugystė
Gediminas Sadauskas. „Nr. 15“ iš ciklo „Lukiškių skg. Nr. 6“

 

„Literatūra ir menas“, skirtas Lukiškių kalėjimui, nusikaltimui, bausmei ČIA

Draugai