Kristina STANČIENĖ. ARTVILNIUS 2013: sensacijų laukimas ir kelias į pasaulį

Birželio 10 d. galerijoje „Meno niša" įvyko spaudos konferencija, kurioje buvo pristatyta ketvirtoji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė ARTVILNIUS 2013. Didžiulis tarptautinis renginys įvyks greitai – birželio 26–30 d. parodų ir konferencijų centre LITEXPO.
Konferencijoje šiųmetės mugės programą, jos naujoves pristatė mugės direktorė, Lietuvos galerininkų asociacijos vadovė Diana Stomienė, menotyrininkai dr. Danutė Zovienė, Ernestas Parulskis, dailininkas Algis Griškevičius, mugės architektas Rokas Kilčiauskas, koordinatorė Sonata Baliuckaitė, LITEXPO paro­dų projektų vadovė Milda Gembickienė, Vilniaus savivaldybės mero patarėjas Gintaras Sodeika.
Šiemet ARTVILNIUS komandoje atsirado reikšmingų pokyčių. Pasak D. Stomienės, pirmųjų trijų mugių meno vadovė Raminta Jurėnaitė šiuo metu panirusi į kūrybinį darbą, tad galerijas vertino, mugės vaizdą formavo jungtinė menininkų ir dailėtyrininkų komisija, vadovaujama Algio Griškevičiaus. Tačiau, kaip ne kartą pabrėžta konferencijoje, profesorės įdirbis, užmegzti kontaktai su galerijomis, svarbūs tarptautiniai ryšiai – tai svarus renginio pamatas. Jie toliau bus plėtojami ir šioje mugėje. Be to, R. Jurėnaitė vadovaus komisijai, išrinksiančiai stipriausius mugės dalyvius – ryškiausius galerijų prisistatymus, geriausius lietuvių ir užsienio menininkus.
Kita vertus, naujovių pačioje renginio struktūroje ne tiek jau daug – mugės dalyvių geografija ir skaičius beveik nepakito. Rengėjai teigia, kad šiemet meno mugėje ARTVILNIUS 13 dalyvaus daugiau nei 50 meno galerijų iš Lietuvos ir užsienio šalių: Portugalijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos. Žiūrovai susipažins su daugiau nei 500 menininkų kūryba ir pamatys daugiau kaip 2000 naujausių meno kūrinių, kurie bus eksponuojami 12000 m² plote. Renginio struktūra taip pat kartoja jau įvykusias muges – numatyta lietuvių menininkų skulptūrų, objektų ekspozicija „Takas", edukacinė programa vaikams, jaunimui ir suaugusiems, filmų ir vaizdo programa, performansai, akcijos, bus galima susitikti su menininkais ir keliauti po ekspoziciją su gidu, vyks aktualios podiumo ir kitos diskusijos, paskaitos, daugybė pristatymų. Beje, pasak D. Stomienės, jų artėjančioje mugėje bus net daugiau nei įprasta. Nors sprendžiant iš ankstesnių mugių, neretai žiūrovai vangokai reaguoja į „užklasinius" mugės renginius, juose apie šiuolaikinę dailę galima sužinoti kur kas daugiau, nei vien šmirinėjant tarp ekspozicijos stendų. Rengėjai tikino, kad kokybės, meninio lygio kartelė bus tokia pat aukšta, kaip ir ankstesniuose renginiuose. Šiemet esą jau teko atmesti ne tik lietuvių, bet ir užsienio galerijų siūlymus, nors dažnai naiviai įsivaizduojame, kad „ten" galerijos dirba tobulai ir pristato vien kokybišką meną. „Kadangi LITEXPO lubos labai aukštos, tai ir mugėje rodomas menas bus toks pat, aukšto lygio", – spaudos konferencijoje šmaikštavo Algis Griškevičius.
Šiemet LITEXPO nematysime vadinamojo pradedančio kolekcininko kampelio – žiūrovams, pageidaujantiems įsigyti nebrangių, iki kelių šimtų litų kainuojančių kūrinių. Tačiau mugės vadovė žadėjo ateityje šią idėją vystyti toliau. Mugės architektas, atstovaujantis jaunų architektų kompanijai „Processoffice", jau spėjusiai pagarsėti įspūdingais šiuolaikinių visuomeninių erdvių projektais, minėjo, jog mugės architektūrinis sprendimas turės ne tik suformuoti vieningą bendrą ekspozicinių erdvių vaizdą, bet ir sumaniai grupuoti galerijų stendus, derinti tarpusavyje eksponuojamus kūrinius pagal jų pobūdį, raiškos formas, kad visi šiuolaikinių kūrėjų pristatymai būtų kuo geriau suvokiami, „perskaitomi" ne tik meno specialistams, bet ir paprastiems žiūrovams.
Meninį mugės „repertuarą", stilių, išraiškos būdų įvairovę, kurios galime tikėtis ARTVILNIUS 2013, E. Parulskis apibūdino kaip moderniai nuosaikų. Pasak menotyrininko, formuojasi savita šios mugės terpė, kurioje vis didesnę paklausą įgyja fotografija, kokybiškas piešinys, daugiasluoksnis, metaforiškas kūrinio turinys. Mugės tradiciškumo ir novatoriškumo amplitudę jis apibūdino kaip varijuojančią nuo lietuvių tapybos metro Augustino Savicko kūrybos iki jaunosios kartos skulptorių, instaliacijų, performansų autorių, t. y. tarpdisciplininio meno atstovų. Nuskambėjus tikram „žurnalistiniam" klausimui apie būsimos mugės sensacijas, E. Parulskis sakė, jog asmeniškai jis labai laukia Algirdo Šeškaus fotografijų kolekcijos, kurią pristatys Kauno fotografijos galerija. O žodžio kišenėje niekada neieškanti Danutė Zovienė paaiškino, kad pats mugės rengimas ketvirtą kartą mažoje Lietuvos padangėje jau yra didelė sensacija. Taip pat pridūrė, jog pastovumas, aiški ir nusistovėjusi renginio struktūra – tai ne naujovių baimė, o tikros tokio pobūdžio mugės vertybė, nes žiūrovas žino, ko tikėtis iš mugės, kokio pobūdžio meno kūrinių gali čia atrasti. Beje – ne tik atrasti, bet ir įsigyti. Konferencijos dalyviai ne kartą pabrėžė, kad visi mugėje pristatomi meno kūriniai – parduodami. Apie apyvartą – pernykštės mugės duomenimis, ji perkopė pusę milijono litų. Nelabai daug tokiam dideliam renginiui. Juolab kad bene svariausiu mugės pirkėju tapo Modernaus meno centras. Kita vertus, „skystoje" Lietuvos meno rinkoje tai jau šis tas. Brangiausiai 2012 m. ARTVILNIUS nupirkti kūriniai – Petro Mazūro, brolių Remigijaus ir Algirdo Gataveckų darbai. Pasak Ernesto Parulskio, labai geras Lietuvos meno rinkos barometras – Vilniaus aukcionai. Jis taip pat rodo, jog mūsuose plaukioja vis daugiau „laisvų" pinigų, kuriuos reikia protingai investuoti, o sienų, ant kurių galima kabinti paveikslus, taip pat vis daugėja...
Taikli D. Zovienės replika provokavo ir daugiau klausimų. Informacija apie ARTVILNIUS jau nebe pirmus metus publiką pasiekia gana vėlai, kone renginio išvakarėse. Neabejotina, kad mugei reikėtų didžiulės, kryptingos reklaminės kampanijos. Nors apie tai paprastai garsiai nekalbama, tačiau akivaizdu, kad mugės rengėjai paprastai iki paskutinės akimirkos neturi garantijų, ar renginys bus remiamas, ar jis apskritai galės įvykti.
Kad ir kaip ten būtų, tarptautinė šiuolaikinio meno mugė ARTVILNIUS jau įrodė savo reikalingumą, išlaikė „brandos" egzaminą – reziumavo konferencijos dalyviai. Juolab kad visame Rytų Europos regione panašūs meno forumai nėra rengiami – kol kas tokios mugės neturi net Varšuva, Kijevas. Taigi, bent jau teoriškai, Vilniaus mugė, – perspektyvus renginys, galįs sutelkti rimtas regiono menines pajėgas, pritraukti didelius finansinius srautus, kurti prestižinį Lietuvos įvaizdį.
Dažnai nutinka, kad įdomiausi klausimai ir atsakymai mezgasi neoficialioje aplinkoje. Taip buvo ir šįkart – pasibaigus konferencijai, žurnalistams ir prelegentams jaukiai šnekučiuojantis, paaiškėjo, kad į mugę ARTVILNIUS kasmet veržiasi ne tik lietuvių tautodailininkai, amatininkai, savotiškai suvokiantys mugės formatą, bet ir... Afrikos šalių piliečiai. Tačiau ne tam, kad parodytų čia savo meną, o tam, kad gavę iš rengėjų kvietimą atvykti, paspruktų į Šengeno zoną, t. y. išsikovotų bilietą į geresnį gyvenimą...

Draugai