„Žydėjimas“

Antanas Sutkus dažnai turėdavo iliustruoti partinių bosų knygas. Važiuodamas fotografuoti, jis beveik visada paimdavo ir mane. 1978 m. pavasarį važiuojame Žemaičių plentu. Pravažiuojame Ariogalą, leidžiamės nuokalne prie Dubysos ir staiga sugenda variklis. Sustojame prie šaltinėlio kitame Dubysos krante. Apžiūrėdamas variklį vairuotojas Dmitrijus Rožkovas pastebi, kad leidžiantis nuo kalno atsisuko kažin koks varžtas. Ir išeina jo ieškoti.

Dubysos pakrantėje auga žiedais it varške aplipusi kriaušė. Išsitraukiame fotoaparatus ir fotografuojame. O Vladas Uznevičius ir sako, kad visų fotografijos bus panašios, tad neverta gadinti juostos. Nekreipiu dėmesio į jo pastabą ir fotografuoju toliau. Buvau teisus: išryškinus juostas paaiškėjo, kad padarėme skirtingas fotografijas. Sutkus nufotografavo tik žiedus, aš – žydinčią kriaušę bendru planu, o Uznevičius – kaip aš ir Sutkus kriaušę fotografuojame. Pasirodo, galima keliems fotografams fotografuoti iš to paties taško, o rezultatas bus skirtingas. Nenuostabu, juk visų akys kitaip mato, be to, ir mąstymas skirtingas.

 

Stanislovas Žvirgždas. „Žydėjimas“, 1978

 

„Rytmetinė tyla“

Ankstyvą 1978-ųjų rytmetį fotografavau Vilnios ir Neries santaką. Rytas buvo žvarbus, šalna nubalino pakrančių žolynus, tvyrojo tirštas rūkas. Vilnios srovės suneštų smilčių nerijos gale stovėjo žvejys ir gaudė žuvį. Įsisukau į fotoaparatą teleobjektyvą ir nuspaudžiau keletą kadrų. Buvau sušalęs, krėtė drebulys, todėl vaizdas išėjo kiek sujudintas, neryškus. Gaila buvo gero siužeto, tad panaudojau rastrą ir atspausdinau fotografiją „Rytmetinė tyla“. Ši fotografija Zambijoje vykusiame konkurse pelnė aukso medalį – Mukubos kryžių.

 

Stanislovas Žvirgždas. „Rytmetinė tyla“, 1978