Melsvos pušys virpėjo nei stygos, tolumoj dusliai lojo šuva iš skaitytos vaikystėje knygos, kol galiausiai – budrumo pristigus – paskutinė nusviro galva. Aivaras Veiknys, „Prieglobstis“ (p. 69) Keisčiausių reiškinių ir įvykių sugretinimas, sugyvenimas įmanomas sapnuose. Ir literatūroje. Regis, neįmanomo samplaika labiausiai būdinga siurrealizmo estetikai, kurią sapnai i...
pabaigos jausmas pabaigos jausmas pabaigos jausmas kartoja savo vardą R. Brundzaitė, „pabaigos jausmas“ Ramunė Brundzaitė. „Tuščių butelių draugija“. Dailininkė Dovilė Bagdonaitė. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022. I. prologas, arba „Drugy, mano drauge“ Debiutinis Ramunės Brundzaitės eilėraščių rinkinys „Drugy, mano drauge“, pasirodęs 2013 m. ir pelnęs autorei Jaunojo Jotvingi...
× Jūratė Visockaitė Šįkart pasinaudosiu literatūros kritikos skilties redaktorės privilegija ir įterpsiu savo trumpą įžangą, kurioje pabandysiu paaiškinti, kas čia vyksta. Paskutinį kartą, kai viešai kalbėjausi su teatro ir kino kritike Jūrate Visockaite (pokalbio rezultatas „Maskulinistės pokalbis su feministe“ spausdintas „Šiaurės Atėnuose“), kritikė provokavo mane frazėmis, tokiomis kaip „šiuolaikinė lietuvių literatūra,...
Ką reiškia būti nufotografuotai, kaip jautiesi fotografuojama? Esama įsitikinimo, kad taip „pavagiama“ žmogaus siela... Tai turbūt retorinis klausimas. Kaip tau šis kadras? Tau svarbu atrodyti? O gal nufotografuota tampi tiesiog spektaklio personaže, kuri gyvena jau atskirą gyvenimą? Kalba keičiasi, vizualėja, esama nuogąstavimų, kad teksto (tradicine prasme) greitai apskritai neliks. O galbūt iš rašytojo irgi liks tik vaizdas? Daiva Kairevičiūtė...
Fantasto Liu Cixino trilogijos „Žemės praeities atminimui“ vertimas į lietuvių kalbą – mokslinės fantastikos įvykis, savo reikšme beveik prilyginsiantis „Zenito“ leidybos etapui sovietmečiu arba „Eridano“ serijai pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu. Kinų autoriaus trilogija, ko gero, žymi trečiąją fantastikos vertimų į lietuvių kalbą stadiją. Skeptikas suabejos, kaip vieno autoriaus trijų romanų serija gali prilygti „Zenito“...
Miglė Anušauskaitė. „Kas išsigando Šliūpo?“ Mano supratimu, Miglė Anušauskaitė – tikrų tikriausia pasakorė, nepaprastai gerai valdanti komiksų kalbą, o „Kas išsigando Šliūpo?“ daugeliu atžvilgių yra tiesiog pavyzdinis komiksas, kuriam prilygsta nebent pačios M. Anušauskaitės anksčiau sukurti vaizdiniai pasakojimai. Nors mosikuok šia knyga ir mokyk, kaip koncentruotai, įtraukiančiai, atviraširdišk...
Karantino pabaigoje jaustas pandeminės literatūros poreikis pamažu tenkinamas. Anot Jūratės Čerškutės, „įsižiūrėjus akivaizdėja, kad praėjusių metų prozoje veikia karantinas, virusas ir pandemija“*. Prie tokį poreikį tenkinančių knygų literatūrologė priskiria 2021 m. pasirodžiusias Valdo Papievio „Ėko“, Rolando Rastausko „Veneciją tiesiogiai“, Dovilės Raustytės „Tobulų žmonių istorijas“. Pandeminei tikrovei dėmesio skiria ir Kęstutis &Scaron...
Ką reiškia būti nufotografuotam, kaip jautiesi fotografuojamas? Esama įsitikinimo, kad taip „pavagiama“ žmogaus siela... Tai turbūt retorinis klausimas. Kaip tau šis kadras? Tau svarbu atrodyti? O gal nufotografuotas tampi tiesiog spektaklio personažu, kuris gyvena jau atskirą gyvenimą? Kalba keičiasi, vizualėja, esama nuogąstavimų, kad teksto (tradicine prasme) greitai apskritai neliks. O galbūt iš rašytojo irgi liks tik vaizdas? Daiva Kaireviči...
Dawidas Mateuszas neegzistuoja. Jis neturi nei pilietinių teisių, nei pažymos, kad yra neteistas, nei sveikatos draudimo, nei jokių kitų egzistavimo įrodymų, išskyrus eilėraščius: tai tekstinė būtis, užgimusi 2013 m. ir gyvenanti jos autoriaus poezijoje. Ši būtis visiškai izoliuota, neturinti savo praeities, dabarties ar ateities. Kartais šiuo vardu prabyla jos autorius ir sumanytojas, tačiau jis nėra tapatus Dawidui Mateuszui. Dawidas Mateuszas – bū...
Atsakymas į klausimą „Poeto biografija poezijoje – tikriau nei būta ar pramanyta?“, mano galva, toks pats, kaip tas, kurį Erwinas Schrödingeris pateikė į klausimą, ar katė dėžėje yra gyva, – ir taip, ir ne. Poetai, pasitelkiantys savo gyvenimus kaip medžiagą, eilėraščiuose palieka savo realių gyvenimų pėdsakus. Skaitytojai apie tokius poetus neretai gali prisirankioti tam tikrų faktų. Galima sužinoti, kur poetas gimė, gyveno, koks jo šeiminis...