Atrodytų, apie disfunkcines šeimas jau nemažai parašyta. Vis dėlto tema jaudina, atliepia. Perversiški santykiai, ankstyvosios giliosios traumos, jų poveikis dar tik besiformuojančioms asmenybėms – visa tai dažnai slypi po blizgiais paviršiais ir pozavimu dailiems viršeliams. Visa tai, ką su savimi tampomės labai ilgai, – didieji nešuliai, sizifų akmenys, kuriuos ne visada pavyksta palikti net geriausio psichoterapeuto kabinete. Tačiau skaita...
„Didieji žmonės sužvėrėjo, puola vienas kitą, kaip alkani žmogėdros, ir kuomet jau prisisiurbs nekalto žmonijos kraujo – plyš ir karas sustos“ (p. 11). Taip pranašiškai šiandien nuskamba citata iš dokumentinės Norberto Černiausko knygos „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“. Ką reiškia skaityti šią knygą po 2022 m. vasario 24-osios? Rodos, joje aprašyti laiko ženklai ima judėti erdvėje ir laike pasiekdami mus po a&...
Ką reiškia būti nufotografuotai, kaip jautiesi fotografuojama? Esama įsitikinimo, kad taip „pavagiama“ žmogaus siela... Tai turbūt retorinis klausimas. Kaip tau šis kadras? Tau svarbu atrodyti? O gal nufotografuota tampi tiesiog spektaklio personaže, kuri gyvena jau atskirą gyvenimą? Kalba keičiasi, vizualėja, esama nuogąstavimų, kad teksto (tradicine prasme) greitai apskritai neliks. O galbūt iš rašytojo irgi liks tik vaizdas? Daiva Kairevičiūtė...
Trys aptariamos knygos įvairiais rakursais analizuoja tai, ką būtų galima pavadinti šiandienybe: dabarties žmogaus psichikos gelmes, seksualumo raišką ir patriarchato žaizdas, pandeminį bei popandeminį sociokultūrinį Lietuvos klimatą bei karą Ukrainoje. Atrodo, šiandienos aktualijos kūriniams turėtų suteikti gyvybingumo ir sugestyvumo. Tačiau aptariamos knygos neblogai iliustruoja, kaip vis dėlto sudėtinga literatūrinėmis formomis perteikti tai, kas vis dar taku, nenusistovė...
Marytė Kontrimaitė. „ Kristalų atskalos“. Dailininkas Arvydas Každailis. – V.: „Vaga“, 1971. Jau beveik du mėnesius kasdien panašus tvarkaraštis: prabundi ir esi sekamas žinių. Lyg kas būtų sukeitęs vietomis – ne tu jas, o jos tave. Seka, stebi, nepaleidžia. Gyvenimas lyg ir nestoja, darbai vyksta. Remontuojantis butą kaimynas kartais gręžia sieną. Bet viskas tarsi nutolę. Užslopę po nuolatinio sumišimo šydu. Žinios nuolat...
Lietuvos literatūros ir kultūros istorijoje slapyvardžiai – rimtas reikalas. Pradedant nuo spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo metų, įvairiais laikotarpiais jais naudotasi priešinantis netenkinančiai valstybės sistemai. Tačiau pseudonimais maskuojamasi ir dėl kitų motyvų: interesų konfliktų, baimės, tiesiog žaismės, siekio įgelti neprisiimant atsakomybės ir kt. Pavyzdžiui, jau atgavus spaudą XX a. pradžioje Liudas Gira į sudaromus žurnalus ir antologijas prikim...
Ką reiškia būti nufotografuotam, kaip jautiesi fotografuojamas? Esama įsitikinimo, kad taip „pavagiama“ žmogaus siela... Tai turbūt retorinis klausimas. Kaip tau šis kadras? Tau svarbu atrodyti? O gal nufotografuotas tampi tiesiog spektaklio personažu, kuris gyvena jau atskirą gyvenimą? Kalba keičiasi, vizualėja, esama nuogąstavimų, kad teksto (tradicine prasme) greitai apskritai neliks. O galbūt iš rašytojo irgi liks tik vaizdas? Daiva Kaireviči...
Vokiečių ir austrų rašytojas Danielis Kehlmannas išgarsėjo romanu „Pasaulio matavimas“ (2005), patraukliai pasakojančiu apie dvi skirtingas mokslo įžymybes – keliautoją Alexandrą von Humboldtą ir namisėdą Carlą Friedrichą Gaussą. Pasaulyje iki šiol parduota 6 mln. egzempliorių, bet 2007 m. pasirodęs lietuviškas vertimas atgarsio pas mus nesukėlė. Vėliau D. Kehlmannas išleido dar keletą romanų ir apsakymų rinkinių, kurie buvo gerai vertinami ir...
Kai mano rankose atsidūrė Joanne K. Rowling knyga vaikams „Ikabogas“ (2020), nenutuokiau, kad šis skaitinys taps platesnės diskusijos vertu pasakojimu. Dėliojant vieną detalę po kitos aiškėjo didžiausios Lietuvos leidyklos – „Alma littera“ – taikoma praktika: stengdamasi apsisaugoti nuo galimų teismų už šalyje veikiančio Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo pažeidimus, leidykla renkasi saugesnį kelią – susitaria...
Vos tik Vilniaus knygų mugėje prasidėjo Silvios Foti knygos „Vėtra Lietaus šalyje“* pristatymas, salėje atsistojęs senjoras ėmė reikalauti, kad prieš pradedant renginį tylos minute būtų pagerbtos visos okupacijų aukos, tarp jų ir kontroversiškasis Jonas Noreika – tądien sukako 75-osios jo sušaudymo metinės. Vedėja ir leidyklos atstovai bandė nuraminti įsismarkavusį žiūrovą, tačiau jis nenusileido. Konfliktinę situaciją apmaldė Tomas Venclova, pasakęs...