Rimantas GUČAS. Prekės ženklas LRT

Vasarą, Londono olimpinių žaidynių išvakarėse, per Lietuvos radiją išgirdome pranešimą, kad jų oficialus transliuotojas bus Elertė radijas ir televizija. Išeina, kad žaidynes transliuos Lietuvos radijo ir televizijos radijas ir televizija, nes, kaip žinome, LRT yra Lietuvos radijo ir televizijos santrumpa. Pirmasis Įstatymo punktas taip ir byloja: Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (santrumpa – LRT) steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę. Atrodo, aiškiau nepasakysi. Kaip tokiuose tekstuose ir priimta, visas pavadinimas pateiktas tik tą vieną pirmąjį kartą, o toliau – keliasdešimt kartų panaudota santrumpa. LRT vadovybei, anot generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus, pasirodė, kad Lietuvos radijo ir televizijos įstatyme neegzistuoja jokių kitų darinių, tik LRT. Tad kodėl būtent LRT neturi būti tikruoju pavadinimu? Juolab kad santrumpa ir darinys yra vienas ir tas pats, ir santrumpos LRT tapsmas oficialiu pavadinimu tebūsiąs pokytis, bet ne pakeitimas, tai įtvirtinimas to, kas yra. Todėl žinokime –­ teisingai Lietuvos radiją ir televiziją reikia vadinti Elertė. Lietuvos radijas yra Elertė radijas, o Lietuvos televizija – Elertė televizija. Ir ne kitaip. O kad Elertė dar galima šifruoti ir kitaip – Lietuvos Respublikos transliuotojas, tai jau nuostabus sutapimas! Negana, iš to poreikio atsinaujinti gimusi ne vien idėja oficialiu pavadinimu įtvirtinti santrumpą, bet ir paversti naująjį pavadinimą prekės ženklu. Taigi, LRT besąs dar ir prekės ženklas. O geras prekės ženklas, žinotumėte, teikia vilčių, kad siūlomas produktas bus kokybiškas ir kad vartotojas nebus nuviltas. Koks puikus, koks šiuolaikiškas Lietuvos radijo ir televizijos vadovybės išmintijimo darinys!
Tik kažin ar jautėsi vartotojais žmonės, nykiomis 1991 metų sausio naktimis budėję prie Lietuvos radijo ir televizijos rūmų, prie televizijos bokšto? Ar dėl įstaigos Elertė ir jos prekės ženklo aukojo jie savo gyvybes? Kas ten buvo, prisimena, kad visų lūpose skambėjo žodis Lietuva. Tai Lietuvos radijas visus mus kvietė ginti savo laisvę ir valstybę, tai Lietuvos televizija įvykius Lietuvoje paro­dė visam pasauliui. Ir tik dėl to tuomet mes nebuvome okupantų sutrypti. Atrodo, sveikas protas ir elementarus padorumas reikalautų Lietuvos vardą savo pavadinime branginti ir juo didžiuotis. Teisė turėti pavadinime žodį Lietuva yra didelė privilegija, ji yra net reglamentuojama specialiu įstatymu.
Taurima Bunkutė. „Penki autoportretai“ (fragmentas). Iš žemės meno parodos „Identitetas“Kaip atrodo, tauta pokytį priėmė be susižavėjimo. Vienoje Elertė radijo laidoje Elertė televizijos, t. y. Lietuvos radijo ir televizijos, direktorius Rimvydas Paleckis pabandė pokytį paaiškinti. Rišliai ir suprantamai to padaryti nepavyko. Teliko senu sovietiniu tonu ryžtingai duoti abejojančiai publikai atkirtį, girdi, viskas pagal įstatymą. Pagal įstatymą sakyti Lietuvos radijas arba Lietuvos televizija yra neteisinga, klaidinga, neleistina, o Elertė – teisinga. Ir nėra ko verkšlenti. Ir dar Elertė televizijos direktorius sakė, kad žmonės pripras prie Elertė. Pripras, kur nepripras. Kadaise net prie Eltėeser priprato. Priprato Lietuvą vadinti respublika. Kad kuo rečiau skambėtų Lietuva, sovietmečiu buvo dar dažnai vartojami į Nemuno kraštą panašūs „poetiški“ pavadinimai. Nors sovietmečiu įvairios santrumpos, kaip antai Tėeskapė cėka, eteryje skambėjo nuolat, teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Lietuvos radijas ir Lietuvos televizija iš viešos vartosenos nebuvo visiškai ištrinti. Visai suprantama, kai santrumpa LRT  vartojama rašytiniuose tekstuose. Gali ji būti ir televizijos ekrano kampe, nors gal ir per daug vietos užima. Tačiau valyvai kalbėdami, mes niekuomet inicialų ar abreviatūros neskaitome raidėmis. Pavyzdžiui, Rimvydo Paleckio inicialų RP niekuomet neperskaitysime Erpė, nes tai būtų labai negražu ir nepagarbu. Lygiai ir skaitydami pastarąjį sakinį jokiu būdu neperskaitytume pėvėzė, o tiktai pavyzdžiui.  
Galbūt A. Siaurusevičius su bendraminčiais norėjo pademonstruoti pavyzdingą politkorektiškumą? Žinia, aplink nemaža veikėjų, kurių ausiai Elertė skamba maloniau, nekaip Lietuvos. Dar daugiau, pakankamai yra ir tokių, kurių ranka, išgirdus žodį Lietuva, kaip tasai sakė, mašinaliai siekia nagano. Ir štai dabar, dėl tokio pokyčio jie pamaloninami –­ eteryje girdime Elertė, taigi, panašiai kaip Eltėeser. Skiriasi tik viena raide. Pamenate, Lietuvos senos nebėr, Lietuva –­ Eltėeser!
Yra ir dar viena aplinkybė, jei ne pateisinanti, tai bent paaiškinanti minėtą pokytį. Pastaruoju metu iš Lietuvos radijo ir televizijos eterio išnyko patys ryškiausi, intelektualiausi laidų vedėjai ir komentatoriai. Į akis krenta daugelio laidų suprimityvėjimas, nupopsėjimas. Iš tiesų kartais suabejoji, ar čia tebėra Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija? Tiesa, dar galėtume paklausti, ką apie tai mano Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Taryba. Juk tai ji yra aukščiausiasis LRT organas. Tačiau šis klausimas gal net ne visai taktiškas. Mat LRT Tarybos pirmininkas kartu yra ir Žurnalistų sąjungos pirmininkas. O Žurnalistų sąjunga jaukiai įsikūrė tose pačiose LRT patalpose. Paprasčiausias mandagumas reikalauja nors patylėti. Kiti tokią situaciją pavadintų interesų konfliktu, bet mes politkorektiškai vadinkime tai harmoningu bendradarbiavimu.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos reikšmę visai Lietuvai, jos valstybingumui sunku pervertinti. Todėl joje reikia ne pokyčių, o pakeitimų. Rimtų pakeitimų, o ne šiaip pasikeitimų kėdėmis.