„Tikslas – vestuvės!“, arba Romantinė komedija mizantropams

Rugsėjo 14 d. Lietuvos kino teatrus pasiekė režisieriaus ir scenarijaus autoriaus Victoro Levino (serialas „Pakvaišusi porelė“ 1992–1999; filmas „Nuo 5 iki 7. Įsimylėjėlių laikas“, 2014) 1,5 val. trukmės romantinė komedija „Tikslas – vestuvės!“ („Destination Wedding“). Filmo naratyvas gana tipiškas, tačiau perteikiamas tik iš dviejų veikėjų pozicijos. Tie veikėjai – į 4 dešimtį įkopę mizantropai, viengungiai Frenkas (Keanu Reevesas) ir Lindsė (Winona Ryder) – susitinka nedideliame oro uosto terminale. Išsyk užsimezga abipusė antipatija, o tada paaiškėja, kad keliaujama į tas pačias vestuves Paso Roblese, Kalifornijoje. Jaunikis – Frenko įbrolis, prieš šešetą metų palikęs sužadėtinę Lindsę. Atvykę į miestelį Frenkas ir Lindsė menkai įsilieja į puotą, beveik su niekuo nebendrauja, savo kambariuose žiūri senus filmus, o daugiausiai laiko praleidžia kartu... Beje, alternatyvus filmo pavadinimas „Narcizai negali mirti, antraip ateitų pasaulio pabaiga“. Spausdiname filmo kritikų vertinimus.

Romantinėse komedijose nėra neįprasta, kad a) siužetas vyksta vestuvėse ir b) yra perteikiamas per dviejų veikėjų, kurie nuo pat pradžių nekenčia vienas kito, prizmę. Vis dėlto „Tikslas – vestuvės!“ sugeba iš nusibodusių klišių išsunkti šį tą šviežio. Scenarijų gaivinantis cinizmas pažįstamą foną paverčia pragarišku peizažu veikėjams, ignoruojantiems panosėje esantį ekstravagantiškumą. Filme nė neleidžiama susipažinti su jaunaisiais – žiūrovas tegauna kandžių komentarų dozes, kurias laido jaunavedžių ir didumos svečių šventėje nekenčianti porelė. Scenarijaus autorius ir režisierius V. Levinas sėkmingai pasitelkia slaptą jaudulį, kai gali tyliai koneveikti aplink esančiuosius su tokiu pat kandžiu žmogumi, kaip tu.

Benjaminas Lee, „The Guardian“

Iš prigimties žaviems K. Reevesui ir W. Ryder filme teko iššūkis kuo giliausiai užkasti savo spindinčias žvaigždes. Misija įvykdyta. Frenkas su Linde net tada, kai laukuose pradeda mylėtis, sunaikina bet kokį erotiškumo pėdsaką teisminės ekspertizės tikslumu analizuodami kiekvieną neįprastą partnerio judesį. (...) Aktoriai turbūt manė, jog V. Levinas, nominuotas „Emmy“ apdovanojimui už scenarijų „Reklamos vilkams“, išbando naujovę, kuri galėtų išsiveržti iš tipiško romantinių komedijų jovalo. Pliusas V. Levinui ir jo žvaigždėms už ambiciją. Deja, tai, ką matome ekrane, – vis dar atstumianti betvarkė. Nors filme sužėri vilties spindulys dviem žlugusiems žmonėms, kurie galbūt sukurti vienas kitam, vis dėlto šiek tiek per vėlu.

Peteris Traversas, „Rolling Stones“

Frenkas ir Lindsė – gyvenimo itin sugadinti mizantropai – susitinka per kalifornietiškas vestuves. Ne itin sklandų pirminį jųdviejų kontaktą užglaisto bendra neapykanta jaunikiui, kuris, pasirodo, yra Frenko įbrolis ir buvęs Lindsės sužadėtinis, ją palikęs prieš keletą metų. Moteris išties ilgai geba puoselėti pagiežą, be to, kai nustoja laidyti nedraugiškas pastabas, dėl neaiškių priežasčių lėtai iškvepia orą ant pirmo pasitaikiusio ligoto augalo.

Filmo „Tikslas – vestuvės!“ kadras
Filmo „Tikslas – vestuvės!“ kadras

Vis dėlto labiausiai paliegęs yra scenarijus (režisavo V. Levinas), kuriame Frenkui teko ir geriausios eilutės, ir erzinantis įprotis valyti gerklę – valant keliamas toks garsas, lyg gerklose lizdą būtų susisukusios barškuolės. Vieninteliai kalbantys veikėjai yra Frenkas ir Lindsė (neskaitant nuobodžiaujančio kalnų liūto), todėl filmas prasisuka kaip vienas ilgas, fragmentuotas porų terapijos seansas. Lėktuvuose ir prie vakarienės stalo, lovoje ir mylintis porelė nuolat riejasi ir niurzga – tai nufilmuota neįkvepiančiuose, dažnai statiškuose dviejuose kadruose, kol banda stiliaus garso takelis desperatiškai tūtuoja paskui veikėjus.

Jeannette Catsoulis, „The New York Times“

Keistas nutikimas baigiantis vestuvėms įstumia Frenką ir Lindsę į paiką teritoriją, nors K. Reevesas ir W. Ryder tokie žavūs, kad jiems beveik pavyksta įtikinti žiūrovą. Drauge subrandinamas ir geriausias filmo epizodas: porelė praktiškai bylinėjasi dėl savo kvaziromano ir tai daro nedidelėje erdvėje, kurią apibrėžia lova, nukrauta brangiais užkandžiais iš bariuko. Romantinėse komedijose ne dažnai išgirstamas tokio tipo pokalbis – pala, čia taip iš tikro įsimylima? – ir šiurkštus atvirumas, įveikiamas netikėto porelės romano, įtikinamai pasiteisina.

Kate Erbland, „IndieWire.com“

Parengė Jurgita Radzevičiūtė