Mikalojus Vilutis: „Sielų vagystėmis labiau derėtų kaltinti ne fotografus, bet dailininkus“

Ką reiškia būti nufotografuotam, kaip jautiesi fotografuojamas? Esama įsitikinimo, kad taip „pavagiama“ žmogaus siela... Tai turbūt retorinis klausimas. Kaip tau šis kadras? Tau svarbu atrodyti? O gal nufotografuotas tampi tiesiog spektaklio personažu, kuris gyvena jau atskirą gyvenimą?

Kalba keičiasi, vizualėja, esama nuogąstavimų, kad teksto (tradicine prasme) greitai apskritai neliks. O galbūt iš rašytojo irgi liks tik vaizdas?

 

Daiva Kairevičiūtė. Dailininkas, rašytojas Mikalojus Vilutis. Iš ciklo „99 scenarijai rašytojams“
Daiva Kairevičiūtė. Dailininkas, rašytojas Mikalojus Vilutis. Iš ciklo „99 scenarijai rašytojams“

 


Pasižiūriu į savo nuotraukas ir netikiu, kad Dievas mane sukūrė pagal savo paveikslą ir panašumą. Liūd­na man.


/ / /

Fotosesija man patiko, man patiko fotografuotis su dukra Aldona, man patinka Daiva Kairevičiutė ir dėmesys, kurį ji rodė. Būti dėmesio centre man labai patinka.


/ / /

Esama įsitikinimo, kad fotografuojant pavagiama žmogaus siela. Tai mes visi, begalę kartų fotografuoti, esame besieliai? Jeigu taip būtų iš tikrųjų, labai nuliūsčiau, bet nelabai nustebčiau. Jeigu talentingas dailininkas paišo portretą, jis nupaišo ne tik žmogus paviršių, bet ir po paviršium pasislėpusią jo esmę. Apa­ratas mechaniškai fiksuoja tik daikto paviršių. Sielų vagystėmis labiau derėtų kaltinti ne fotografus, bet dailininkus.


/ / /

Šis kadras yra įspūdingas ir gyvena atskirą gyvenimą. Tas Mikalojus, kuris esu aš, yra tik medžiaga, iš kurios Daiva sukūrė savo, labiau jai įtinkantį Mikalojų. Man labai svarbu atrodyti, nes dabar atrodyti yra daug svarbiau negu būti. O gal ir visada taip buvo.


/ / /

Netikiu, kad grįš piktogramos. Netikiu, kad nebus knygų. Jos bus, tik turbūt turės kitą, patogesnę formą. Tikiuosi. Žmonės nesikeičia. Visada buvo ir bus žmonių, kuriems reikia knygų ir kuriems jų nereikia.


Publikaciją parengė Daiva Kairevičiūtė