Steven Hagers: „Lietuvoje skaitymo kultūra dar nėra taip išsigimusi kaip Nyderlanduose“

× Rasa Sagė

 

Stevenas Hagersas yra nedidelės Nyderlanduose esančios leidyklos „HaEs producties“ įkūrėjas ir savininkas. Leidėjo dėka Kristijono Donelaičio „Metai“ („De Jaargetijden“) pasaulį išvydo olandų – jau 16-ąja – kalba. Kūrinį vertė Michielis de Vaanas, leidybą parėmė Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos ambasados Nyderlanduose ir Belgijoje.

Labai didžiavausi, kad garsiausias XVIII a. lietuvių literatūros šedevras tapo pasiekiamas olandų skaitytojams, todėl praėjus metams nuo knygos išleidimo nusprendžiau S. Hagerso pasiteirauti, kaip K. Donelaičiui sekasi Nyderlanduose, ar „Metais“ susidomėjo skaitytojai, kokie senų kalbų tyrinėtojų atsiliepimai.

 

Steven Hagers: „Lietuvoje skaitymo kultūra dar nėra taip išsigimusi kaip Nyderlanduose“
Stevenas Hagersas. Rasos Sagės nuotrauka.

 

Gal galite papasakoti, kaip atsiradote leidybos versle? Kokia jūsų leidyklos istorija?

Tiesą sakant, neturiu tikros leidyklos. Tiksliau, leidyba yra papildoma mano veikla. Pagrindinė – rašymas, redagavimas ir vertimas. Todėl „HaEs“ pirmiausia yra teksto agentūra. Įmonę įkūriau 2012-aisiais. Prieš tai daugiau nei 20 metų dirbau Leideno universitete, kuriame taip pat mokiausi japonų kalbos. 9 metus dirbau Roterdamo Erasmus universitete japonų kalbos dėstytoju, vėliau tapau studijų koordinatoriumi Leideno universitete. Ten susipažinau su Michieliu de Vaanu, kuris ir išvertė Donelaičio „Metus“ į olandų kalbą. Apie savo verslą pradėjau galvoti, kai įvyko universiteto reorganizacija.

Tai buvo labai įdomu, nes reiškė, kad išeinu iš nuolatinio darbo su fiksuotomis pajamomis ir pradedu naują gyvenimą kaip nepriklausomas verslininkas, kuris olandų kalba vadinamas savarankiškai dirbantis be personalo. Niekada nesigailėjau. Man įdomus įvairus darbas, patinka, kad pats galiu planuoti savo laiką, pats nuspręsti, kurias užduotis atliksiu, o ko nesiimsiu. Visada domino tipografija, šriftų dizainas ir maketavimas. Taigi pradėjęs svarstyti apie darbą sau pamaniau, kad gal būtų smagu įkurti leidyklą. Prieš 30 metų studijavau ir baigiau leidybą, bet niekada tų žinių nepritaikiau.

Dabar rašau ir leidžiu savo knygas, retkarčiais – kitų autorių kūrinius. Tiražai nedideli, nes ši veikla neatneša beveik jokio pelno. Vidutiniškai per metus išleidžiu vieną ar dvi knygas. Mano rekordas buvo 2016-aisiais, kai per metus išleidau net 7.

 

Koks jūsų ryšys su Lietuva? Ar Donelaičio „Metai“ buvo pirmoji pažintis su lietuvių literatūra?

Turiu prisipažinti, kad neturiu jokio ryšio su Lietuva. Niekada joje nebuvau ir daug ko nežinau apie šios šalies istoriją. Tikrai žinau tik tai, kad lietuvių kalba kalbų istorijoje užima ypatingą vietą. Todėl entuziastingai sutikau, kai „Metų“ vertėjas susisiekė su manimi ir paklausė, ar būtų įdomu išleisti lietuvių autoriaus knygą. Man patiko šis projektas, nors tai pirmasis ir dabar vienintelis mano sąlytis su lietuvių literatūra. Kalbant atvirai, svarbiausias motyvas išleisti „Metus“ buvo ne literatūrinis, o kalbinis. Esu japonų kalbos specialistas, taigi laikau save pirmiausia kalbininku.

Be to, žinojau, kad mano geras pažįstamas kalbininkas Michielis yra lietuvių kalbos žinovas, tikras profesionalas. Jis ne tik išvertė poemą, bet ir parašė gražią pratarmę apie lietuvių kalbą ir kultūrą, iš kurios gimė „Metai“.

 

Su kokiais sunkumais susidūrėte leisdamas šią knygą?

Išleisti pačią knygą nebuvo sunku. Svarbu turėti gerą vertimą, padaryti gerą maketą. Visa tai šiais laikais nesudėtinga. Sunkiausia leidybos dalis prasideda vėliau – pardavimai.

Nyderlanduose per savaitę pasirodo keliasdešimt naujų knygų. Todėl nelengva sudominti skaitytojus verstinės poezijos kūriniu, sukurtu šalyje, apie kurią didelė visuomenės dalis nėra girdėjusi. Atsižvelgiant į tai, 500 egzempliorių tiražas – tokiu buvo išleisti „Metai“ – yra labai didelis. 

Tiesą sakant, numanydamas apie daugelio tautiečių geografines bei istorines žinias, neturiu didelių lūkesčių. Be to, nepamirškime, kad olandų kalbos regionui priklauso daugiau nei 20 mln. žmonių. Olandai visada sako, kad „mes tokie maži“, tačiau iš tiesų tai yra Kalimero kompleksas. Olandų kalba – viena labiausiai vartojamų Europos Sąjungoje – daug dažnesnė nei, pavyzdžiui, švedų. Nekenčiu to Kalimero komplekso.

 

Ar galėtumėte apibūdinti olandų skaitytoją? Kokios knygos dabar Nyderlanduose populiariausios?

Manau, tokios šalys kaip Lietuva ir Japonija yra tikras leidėjų rojus. Skaitymo kultūra ten dar nėra taip išsigimusi kaip Nyderlanduose. Čia susidomėjimas daugiausia sutelktas į „Netflix“, televiziją, filmus, buvimą gryname ore, įvairius pasilinksminimus, atsipalaidavimą („niksen“ olandiškai vadinamas nieko neveikimas) – skaitymui tenka nedidelis vaidmuo.

Ką skaito statistinis olandas? Dažniausiai standartinius bestselerius ir vertimus iš anglų kalbos. Literatūriniam išprusimui nėra nieko kenksmingesnio už bestselerių sąrašus, populiariausių kūrinių dešimtukus ir kitus reitingus. Visai neseniai populiarioje televizijos laidoje per mėnesį būdavo aptariamos keturios knygos – visas jas išpirkdavo akimirksniu. Žmonės aklai vadovavosi „specialistų rekomendacijomis“ ir klusniai pirko reklamuojamas knygas. Tai, žinoma, nieko nepasako apie rekomenduojamų knygų kokybę.

Mano leidžiamos knygos daugiausia yra grožinė literatūra, versta iš japonų kalbos. Jomis domimasi, bet susidomėjimas nėra labai didelis.

 

Kaip jūs įvertintumėte Donelaičio „Metus“?

Šis kūrinys pirmiausia yra vertingas laikotarpio dokumentas. Tai nėra knyga, su kuria norėčiau įsitaisyti svetainėje priešais židinį, kad galėčiau pasimėgauti skaitymu vakarais. Bet šis būdas skaityti nėra vienintelis įmanomas. Knygų būna įvairiausių. „Metus“ skaityti verta, jei norite pažinti svetimą kultūrą, istoriją. Tokios knygos duoda peno diskusijoms ir filosofiniams apmąstymams.

 

Ar jūsų leidyklos skaitytojai susidomėjo šiuo senu kūriniu, gyvenančiu kiekvieno lietuvio širdyje? O gal „Metais“ susidomėjo senovės literatūros tyrinėtojai?

Trumpas atsakymas į šį klausimą – ne. Mano skaitytojų, jei galiu kalbėti apie tokią grupę, pomėgiai ir susidomėjimas literatūra šiek tiek geriau išvystytas nei vidutinio skaitytojo, tačiau net ir juos sunku paskatinti pirkti, o ypač skaityti tokio tipo literatūrą. Juk pirkimas nėra garantija, kad žmonės knygą perskaitys. Kai matau, kas užsisakė knygą tiesiai iš leidyklos, suprantu, kad tai daugiausia yra Nyderlanduose gyvenantys lietuviai. Ar „Metais“ susidomėjo literatūros tyrinėtojai, negaliu pasakyti, nes dauguma perka anonimiškai.

Suprantu, toks atsakymas gali nuvilti, ypač todėl, kad kalbame apie „kūrinį, gyvenantį kiekvieno lietuvio širdyje“. Olandų literatūroje yra keletas kūrinių, kurie turėtų „gyventi žmonių širdyse“, tačiau šie šedevrai masėms nežinomi. Geras pavyzdys, neabejotinai žinomas ir lietuviams literatūros mylėtojams, – Multatuli „Max Havelaar“. Tačiau dauguma olandų žvelgia į mane tuščiomis akimis, kai paminiu šį pavadinimą. Olandai mieliau žiūri į tolumas: Angliją, Ameriką, net Prancūziją – pamėgtas atostogų šalis. O savi literatūros šedevrai negali priversti olandų širdžių plakti greičiau. Tarkime, dauguma žino, kas yra Šekspyras, nors jo ir neskaitė. Bet Šekspyro amžininką Joostą van den Vondelį Olandijoje žino ir myli tik negausus elitas.

 

Ar „Metus“ galima rasti šalies bibliotekose?

Taip, vienas iš Lietuvos teikiamos paramos šios knygos leidybai reikalavimų – kad „Metai“ būtų padovanoti bibliotekoms. Tai, žinoma, skamba kaip labai paprastas reikalavimas, tačiau jį įvykdyti, deja, nebuvo paprasta. Nenorėjau knygos tiesiog nusiųsti atsitiktinėms bibliotekoms, nes bijojau, kad ji gali atsidurti šiukšliadėžėje. Taigi pirmiausia atrinkau bibliotekas ir paskambinau ar išsiunčiau el. laišką su klausimu, ar norėtų gauti nemokamą Donelaičio „Metų“ kopiją. Pasiūlymą priėmė tik apie pusė bibliotekų. Kitos atmetė teigdamos, kad knyga nebus skaitoma, todėl tik užims vietą lentynoje.

Be to, Nyderlandų bibliotekos paprastai knygas perka centralizuotai per Bibliotekų asociaciją. Ši asociacija atmetė mano pasiūlymą, nes jie „vykdo tik savo narių užsakymus“. Svarbu ir tai, kad visos Nyderlandų bibliotekose esančios knygos yra su vadinamuoju bibliotekos įrišimu, kuris kainuoja papildomai.

Kitaip tariant, buvo sunku pasiekti, kad bent minimalus nemokamų egzempliorių skaičius atsidurtų bib­liotekose. Net universitetų bibliotekos nesusidomėjo. Taigi „Metus“ galima rasti kai kuriose Nyderlandų bibliotekose, tik įdomu, kiek ilgai.

 

Ar planuojate išleisti daugiau lietuviškų knygų ir toliau bendradarbiauti su lietuvių leidėjais?

Norėčiau, tačiau man tai nėra prioritetas. Norėčiau sutelkti svarbiausią dėmesį į savo sritį, nes tik tuomet galiu garantuoti kokybę. Tačiau leisdamas Donelaičio „Metus“ buvau ramus, nes žinojau, kad Michielio de Vaano vardas reiškia kokybę.

 

Labai ačiū už atsakymus!

Prašom. Suprantu, daugelis mano pasakytų dalykų gali skambėti gana niūriai. Tačiau dabar skaitymo klimatas Nyderlanduose nėra geras. Norėčiau, kad būtų kitaip.

 

Draugai