Pirmąkart dalyvaujant tarptautiniame PEN kongrese (rugsėjo 9–13 d.), be abejo, atstovaudamas Lietuvai, neturėjau su kuo palyginti, ar šis 79-asis kongresas Reikjavike kuo nors nusileido anksčiau vykusiems Pietų Korėjoje ir Japonijoje. Japonijos PEN centro atstovas skundėsi šiaurietiška kultūra ir aplinka, keiksnojo islandus kaip „vikingų likučius", greta esančiųjų klausė, ar būtų galima pateikti „civilizacijos" bei „civilizuoto elgesio" apibrėžimus. Žinoma, jis tai darė užkulisiuose, juokaudamas...
Rugsėjo 29 d. duris užvėrusi viena svarbiausių Skandinavijos knygų mugių Geteborge šiais metais lankytojams pristatė specialią erdvę, skirtą bibliotekoms, atkreipė dėmesį į vaikų ir jaunimo skaitymo skatinimą, suteikė galimybę mugės svečiams pasimatyti su pasaulyje žinomais rašytojais bei diskutavo apie mažųjų šalių literatūros vertimų problematiką.Diskusiją inicijavęs Tarptautinis kultūros programų centras kartu su svečiais iš Čekų centro, Lenkijos instituto Stokholme, Britų Tarybos Portugali...
POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO 2013. Almanachas. – Vilnius: Vaga, 2013. Patikrinta: kuo daugiau skaitai, tuo reiklesnis tampi perskaitytų tekstų kokybei ir tuo dažniau kirbteli mintis: „Be šito eilėraščio mano pasaulis netaptų skurdesnis..." (vis dar įterpiu „mano", nes neatmetu tikimybės, kad kam nors, be jį sukūrusiojo bičiulių, tas eilėraštis pasirodys už širdies griebiantis). Deja, esu literatūros kritikė, tad neturiu privilegijos almanachus skaityti atsirinkdama – tiesiog praleisti tuos tekstu...
Būna, kad akimirką prieš ką nors suklūstame ir susimąstome, tarsi norėdami garsiai savęs (o gal ir ne tik savęs) paklausti, kas tai, prieš ką stovime ar apie ką mąstome, yra šio ir ano pasaulio dalykams bei reiškiniams. Štai ir dabar man norisi kelti svarbų (šiandien – netgi esminį) klausimą: kas yra Brundzaitė? Ar yra visatoje, o gal ir visai šalia mūsų, kas nors, kam Brundzaitė yra šis tas (čia neskaitant gerbėjų, kurių jai niekada netrūko, ir prokurorų, pagaliau radusių būdą, kaip Brundzaitę...
Šie metai Poetiniame Druskininkų rudeny kitokie, nei daugeliui šio festivalio senbuvių įprasta.Labiausiai dėl to, kad nematyti Stasio Stacevičiaus.Sunku pasakyti, kas į ką giliau įaugęs – ar PDR'as į Stasį Stacevičių, ar Stasys į Druskininkus, rudenį ir poeziją.Dabar yra taip: Stasio niekur nematyti, bet apie jį visi kalba. Prisimena. Pasakoja istorijas, kurios čia pat mainosi į legendas.Kiekvienas turim savą Stasio provaizdį. Man jis yra toks, apie kurį neišeina kalbėti būtuoju laiku. Yra aibė...
Poetas Jonas Kalinauskas rašo gerai, ir, kas šiaip jau nelabai būdinga geriems poetams, su kiekviena diena vis geriau. Tiesą sakant, jis visada rašė gerai, tačiau leido savo knygas nesitaikydamas nei prie literatūrinės konjunktūros, nei prie dominuojančių poetinių stilistikų. Kol galų gale prisitaikyti teko pačiai konjunktūrai ir pripažinti, kad tai, ką rašo Kalinauskas, yra gerai: „Miego meistrą" išplėstomis akimis pasitiko kritika, o „Plunksnų plėšytojos" buvo įvertintos ir Poezijos pavasar...
Spalio 5 d. Druskininkuose, iškilmingame baigiamajame Poetinis Druskininkų rudens vakare, buvo paskelbti laureatai ir konkursų nugalėtojai. Pagrindinę Jotvingių premiją gavo poetas Jonas Kalinauskas už 2013 m. poezijos rinkinį „Mano sodo vagis" (leidykla „Kauko laiptai"). Jaunojo jotvingio apdovanojimas atiteko poetei Ramunei Brundzaitei už šiemet išleistą pirmąją eilėraščių knygą „Drugy, mano drauge" (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).Taip pat Jotvingių komitetas, kurį sudaro anksčiau pagrin...
Vidas Morkūnas. „Reportažas iš kiaušinio". – Vilnius: LRS leidykla, 2012. Giluminius, kasdienei logikai nepavaldžius reiškinius (svarbiausias iš jų, be abejo, yra mirties mįslė) apčiuopti siekiančios Morkūno prozos išskirtinis bruožas – daiktų pasaulio detalumas, ryškumas, autonomiškumas. Erdvės ir daiktai išlaisvinami personažų sąskaita: kyla įspūdis, kad personažas tėra pretekstas, judantis taškas, reikalingas tam, kad judėdamas aprodytų jį supančias kalėjimą ar nepramušamą kiaušinio lukšt...
Šimtas penkiasdešimt keturi Williamo Shakespeare'o sonetai – tai unikalus pasaulio lyrikos šedevras. Šie miniatiūriniai poezijos kūriniai (tik 14 eilučių) yra griežtos vidinės struktūros. Juose daug asmeniškumų, gyvenimo įžvalgų ir filosofinės skvarbos bei mąstymo autentikos. Sonetai paskelbti 1609 m., kai iki poeto mirties buvo telikę septyneri metai. Įvairios gyvenimo spalvos, šviesesnių nuotaikų blyksniai, harmonijos primatas žmoguje, kančios ir nusivylimo atsklaida, meninė tiesa, emocinio gy...
Rugpjūčio mėnesį dauguma kultūros leidinių nepasirodo, – „dirbti" lieka vieninteliai „Šiaurės Atėnai", kuriems pastaruoju metu ir taip neretai teko „atidirbinėti" už kitus kultūrinės spaudos vienetus, kai šiems pasitaikydavo užpildyti puslapius beveik grynu šlamštu. „Šiaurės Atėnų" sezonai ir šventės tarytum neveikia, todėl nenuostabu, kad ir vasaros atsipūtimas bei lengvapėdiškumas šiam savaitraščiui neturėjo įtakos. Ak, meluoju – turėjo. Trečiąją savaitę savaitraštis ilsėjosi ir nepasirodė.Nau...