Tomas Ramanauskas, Kristupas Sabolius. „Žmogus, kuris žinojo viską". – Vilnius: „Dega dangus", 2014. Šios (ne)koučingo knygos turbūt nebūčiau drįsusi imtis, jei ne sutapimas su Rasos Aškinytės romano pavadinimu ir jei vienas iš jos autorių nebūtų Tomas Ramanauskas. Prieš 10–15 metų laikraštis „Ore" man būdavo svarbiausias mėnesio kultūrinis įvykis. Gaila, neatsimenu, kas paskatino įsigyti pirmą numerį leidinio, kuriame minimi vardai ir net muzikos stiliai man dažniausiai buvo nežinomi (per ra...
Iš vėlesniųjų, rašiusių jau nesunormintu demotikos variantu, svarbiausias – Kostis Palamas (1859–1943). Jis daugiau nei 50 metų buvo kone reikšmingiausia intelektualinio gyvenimo figūra. Geriausiai žinomas kaip Olimpinio himno autorius, tačiau nuveikė kur kas daugiau: išleido net 18 poezijos rinkinių, daugybę straipsnių, esė, recenzijų, kelis apsakymus, vieną dramą. Kartu su bendražygiais suformavo savitą poezijos mokyklą, kurios estetinę programą (ją sąlyginai galėtume vadinti „neoromantine") v...
Ruduo yra ne tik PDR'o, bet ir įvairių psichikos ligų ir bėdų paūmėjimo metas. Taigi vietoje pirmųjų Jurgitos Jasponytės ir Daivos Tamošauskaitės poezijos rinkinių apžvalgoje siūlau pasidomėti knygomis, aiškinančiomis depresijos specifiką. Kiekviena jų sudėtingą reiškinį aptaria vis kitu aspektu, siūlo įvairius ligos, kurią apibendrintai galima pavadinti realybės ir gyvenimo pojūčio praradimu, atpažinimo ir palengvinimo metodus. Kad apžvalga neprarastų aktualumo, pamėginsiu psichoterapeutų siū...
Petro Venclovo kūrybos apžvalga Petras Venclovas šių metų liepą peržengė 70 metų slenkstį, pažymėdamas šią sukaktį septynių novelių rinkiniu „Žingsniai" („Kauko laiptai"). Literatūros lauku jis žingsniuoja ritmingai, netinginiauja, daug skaito, verčia, taigi mokosi ne tik iš savo klaidų, bet ir iš kitų pasiekimų. Pažįstu šį rašytoją iš Vilniaus universiteto laikų (1963–1969), nuo akademinės jaunystės. Mokėsi dviem kursais žemiau; gal metus gyvenome bendrabutyje gražiu „Stuokynės" vardu, dalyv...
Šis straipsnelis nebus „sunkioji mokslo artilerija", veikiau lakoniškas Lietuvoje vis dar retai iškylančio objekto – naujosios graikų literatūros – pristatymas. Neišvengiamai tenka imtis literatūros istoriko užduoties – papasakoti, kas, kur ir kodėl. Anot mano mylimo P. Ricoeuro, istoriją žinome tik per pasakojimus, kurie yra nepatikimi kaip ir bet koks diskursas, gal netgi dar labiau. Tad, mieli skaitytojai, atsipalaiduokite ir – gero skrydžio, kaip sako oro linijų darbuotojai. Kodėl toks p...
Henrikas Gudavičius. „Laiškai iš kaimo. Dienoraštis 2008–2012". – Vilnius: VšĮ „Bernardinai.lt", 2014. Tikėtina, kad ši knyga – 2013 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleisto dzūkiškojo dienoraščio „Gamtmeldžio sodas" tęsinys, kuriame autorius rado dar daug ką pasakyti savo skaitytojui. Ir jautriam, gamtos ir žmogaus vientisumą tebejaučiančiam (komentaras iš interneto: „Gali pajusti tą Dzūkijos miškų aromatą ir augalų bei gyvūnų buvimą čia pat, prie savo stalo", zolininkas.lt), ir tokiam...
Prozos ir poezijos kultūrinėje spaudoje apžvalga ir komentarai Baigiasi mėnuo – ką gi, laikas rutininiam tekstui. Aišku, niūroka vienam „graužti klavišą", kai kolegos prozininkai linksminasi ir taškosi gėrimų purslais Jurgio Kunčino atminimui rengiamuose tradiciniuose „Imbiero vakaruose" Alytuje, – bet ką jau padarysi, pareigos yra pareigos, o šįsyk jos netgi lengvesnės negu paprastai, nes neprireikė pačiam sugalvoti įžangos temos – ją, pati to nežinodama, pasiūlė menininkė ir rašytoja Paul...
Daugel mums knygų prirašė lietuviai visokių,Šįkart ketvertas prozos raštų, tekstų trumpų.Juoką kelia rimtieji. Juokingieji sukelia šoką.Autoriai patys pasiūlė: pradėt eilėmis paranku. Žydrūnas Drungilas. „Kita stotelė". – Vilnius: „Gelmės", 2014. Drungna ar gilu? Debiutinės Drungilo knygos tekstų drungnais nepavadinsi, jie primena verdančius kulinarinius bandymus iš „Artimųjų Rytų, galbūt iš Šiaurės Afrikos" (p. 103), kurie pagaminti ne pagal kanoninį receptą, o sumaišius viską kaip pa...
Du vertimai Dekadentiška „kavinės literatūra" iš Austrijos Būna tekstų, kurie su tiksliniu adresatu dar ir šiais „pamatyk ir įsigyk" visavaldystės laikais žaidžia slėpynių. Toks yra Lietuvoje labai neplačiai kol kas težinomo austrų rašytojo Peterio Altenbergo (tikr. Richardas Engländeris, 1859–1919) šūsnies eskizų vertimas į lietuvių kalbą. Jis pasislėpęs Šiaulių universiteto mokslo darbų „Acta humanitarica universitatis Saulensis" 18 tome, pavadintame „Tekstų skaitymai" (sudarytojai Vytautas...
Renata Šerelytė. „Kokono baladės". – Vilnius: „Alma littera", 2014. Su Renatos Šerelytės kūryba susipažinau maždaug prieš šešerius metus, kai į rankas paėmiau romaną „Mėlynbarzdžio vaikai". Dabar negalėčiau atpasakoti, kas toje knygoje rašoma, tačiau išliko gero romano aromatas. Po kelerių metų į rankas įkrito „Vardas tamsoje" su erotiniu, gal kiek pretenzingu viršeliu. Šis detektyvas rodėsi pernelyg tamsus ir miglotas, tačiau tai nesutrukdė atsirasti ekranizacijai ir pakartoti knygos tiražą....