Literatūra


Josef Winkler. „Natura morta". Iš vokiečių kalbos vertė Gytis Norvilas. – Kaunas: „Kitos knygos", 104. Egzistuoja du skaitytojų tipai: vieniems išsamūs (gamtos, miesto, žmonių etc.) aprašymai teikia malonumą, kitiems kelia nuobodulį. Pas­taruosius galima drąsiai kankinti, pavyzdžiui, „Paryžiaus katedros" skyriais, kur detaliai nupasakojama miesto architektūra. Mokykloje, pamenu, tokių kankinių buvo dauguma. Skipinimas buvo antras jų vardas. Beje, pažįstu žmonių, kurie knygas renkasi pagal tai,...


Radzevičiūtė U. ŽUVYS IR DRAKONAI. Romanas. – Vilnius: Baltos lankos, 2013. – Man neįdomu, – pasakė Miki.– Tu klysti, – pasakė Šaša.1Radzevičiūtė U. „Žuvys ir drakonai" Pasisakančiųjų Rytų išminties ir kultūros temomis lietuvių literatūroje niekad netrūko, tad ketvirtoji Undinės Radzevičiūtės knyga – romanas „Žuvys ir drakonai", kurio pavadinime atpažįstame senus dvi skirtingas kultūras reprezentuojančius simbolius, atrodytų, nieko ypatinga ir nauja išprususiam skaitytojui neatskleis. Tačiau n...


Vartant gegužės mėnesio kultūrinę spaudą, nesunku pastebėti, kad antraštėse mirga pavardės autorių, jau publikavusių savo kūrybą per pirmus keturis šių metų mėnesius – tai Algimantas Mikuta, Vainius Bakas, Sara Poisson, Gediminas Jankus, Petras Venclovas, Alma Riebždaitė, Jolanta Sereikaitė, Robertas Keturakis, Kęstutis Navakas... Nemažai, tiesa? O juk įtraukus į sąrašą eseistus, kurių publikacijų atidžiai netyrinėjau, tikėtina, jis būtų dar gerokai ilgesnis.Ką tai reiškia? Kad redakcijos, kai a...


Vaiva Rykštaitė. „Kostiumų drama". – Vilnius: „Alma littera", 2013. Kokią dramą gali išgyventi kostiumas? Nuplyšusio skverno, kečupo dėmės ant pilvo, prikibusio šuns plauko, negrabaus valyklos darbuotojo, kuris sugadina subtilų siluetą ar spalvą?.. Ir kaip skaitytojui įsijausti į to kostiumo kančias ir jas suprasti?.. Ir ar verta, kai aplink kenčia gyvoji Dievo kūrinija?.. Tokia mintis ateina į galvą, perskaičius romano pavadinimą, o paskui, pradėjus romaną skaityti, ji išeina, nes romanas vis...


Poisson M., Poisson S. ŠABAŠ. Romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. Tikriausiai nesuklysime teigdami, jog Sara ir Mari Poisson – daugeliu prasmių nekonvencionalus reiškinys lietuvių literatūros kontekste. Visų pirma, abi rašytojos, galima sakyti, pasirinko gyvenimą emigracijoje: Mari šiuo metu gyvena Londone, o Saros gyvenimą Mažeikiuose galima laikyti ne ką mažesniu atsiribojimu nuo sostinės literatūrinio veiksmo. Antra, tai autorių duetas, suvienijęs jėgas bendram pro...


Palilionis P. TAUTOS ŠAUKLIO AIDAI. Etiudai apie poetą Bernardą Brazdžionį. – Kaunas: Naujasis lankas, 2011. Šį retorinį klausimą galima suprasti kaip pagrindinį Petro Palilionio didelės knygos apie Bernardą Brazdžionį „Tautos šauklio aidai" rūpestį. Etiudais patikslintas žanrinis knygos pobūdis – nepretenduojama į baigtumą, griežtą argumentaciją, paliekama tarpų, nesiekiama galutinių išvadų. Knygą galima pradėti skaityti nuo paskutinio viršelio teksto, talpaus, atveriančio. Autorius prisipažįs...


Vladimiras ar Vincas? 2010 m. Stasys Lipskis parašė knygą „Amžiaus audrų paviliotas" apie Stalino saulę į Lietuvą parvežusį Justą Paleckį, kurioje, išplaudamas ribą tarp gėrio ir blogio, „taip stipriai nupudravo pagrindinį herojų – patikimą sovietų agentą nuo 1928 m., – kad šis tapo stačiai neatpažįstamas tiems, kurie gana gerai jį prisimena"1.1940 m. birželio 15 d., sulaužydama tarptautines sutartis ir pasiųsdama per 150 tūkstančių raudonarmiečių, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. 1...


Sandra Bernotaitė. „Ka­tė, kurios reikėjo". –­ Kaunas: „Jovaro tiltai", 2013. Debiutinis Sandros Bernotaitės novelių rinkinys „Gaisras" (LRS leidykla, 2010) gaisro gal ir nesukėlė, tačiau sudomino stilistiniu įvairiapusiškumu – vienos novelės priminė poe­ziją proza, kitos – neblogai sukaltą trilerį. Tad išgirdusi apie romaną ėmiau spėlioti, koks gi jis bus – poetiškas, publicistinis, eksperimentinis, o gal detektyvinis? Tiesa slypėjo kažkur per vidurį. Romano veiksmas vyksta netolimoje praei...


Vienas darbščiausių ir vienas drąsiausių kultūros darbininkų Jeronimas Ralys, nebūdamas nei poetas, nei rašytojas, o dienomis naktimis dirbantis vienišas provincijos gydytojas XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, kai neturėjome nei nusistovėjusios abėcėlės, nei bendrinės kalbos, ypač jos poetinio stiliaus, nutarė parnešti lietuviams dovaną iš pasaulio kultūros lobyno. Ryžosi, kaip rašo Izidorius Ignotaitis, „perplaukti savo nevilties jūrą Odisėjo keltu!".Taręs – padarė. Išvertė „Odyssea, Dain...


Humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto docentė Audronė Kudulytė-Kairienė, dėstanti senovės graikų kalbą, literatūros, kultūros kursus, yra nuolatos atkakliai dirbanti senovės Graikijos rašytojų dabarties meto vertėja. Todėl gali pasidžiaugti gausiu derliumi. Ji pirmą kartą prakalbino lietuviškai daugelio įvairių žanrų autorių kūrinius: Hesiodo „Teogoniją", Euripido „Elektrą", Teokrito idilijas, ne blogiau už vyrus eiliavusių antikos poečių kūrybą, Platono, Aristotelio, neoplatonikų...