Alvydas Augustinas Jegelevičius. „Vydutis". – Vilnius: „Naujoji Romuva", 2014. Argi nedžiaugsminga suvokti, koks tolerantiškas ir korektiškas šiuolaikinės literatūros pasaulis? Prozininkai priprato, kad poetai rašo romanus, poetai dar nelinkę susitaikyti su prozininkų rašoma poezija, bet pripažįsta tai kaip literatūrinės demokratijos faktą, ir niekas neduoda per galvą žuvų pardavėjui, jeigu jis užsimano parašyti poemą apie jūrą. Nuostabu, kad rašymas tapo terapija, edukacija, saviraiška,...
2013-ųjų Poezijos pavasario almanachą prisiminus Kiekvienas bendrinis žodis turi savo vidinę prasmę ir pirminę reikšmę. Kalbėti tenka tiktai apie daiktavardžius kaip pamatinius kiekvienos kalbos žodžius. Patys paprasčiausi žodžiai: kelias, medis, paukštis, dangus, lieptas, kiemas, namas visiems yra kuo geriausiai vienareikšmiškai suprantami. Tačiau tas pats kasdienės kalbos žodis, patekęs į eilėraštį, iškart įgyja naujų, dažniausiai metaforinių prasmių. Šiaip „kelias" gali būti platus, duob...
POEZIJOS PAVASARIS 2014. Sudarė A. Jakučiūnas, D. Mitaitė, A. Šimkus; užsienio autorių kūrybą atrinko D. Petrošius, kompaktinę plokštelę parengė M. Nastaravičius, dailininkas T. Mrazauskas. – Vilnius: Rašytojų sąjungos fondas, 2014. Šiųmetis Poezijos pavasario almanachas gaivina prisiminimus. Įdomiausia, kad ne tik tiesiogiai susijusius su 50-ąjį kartą vykusiu renginiu, bet ir visiškai asmeninius, iš studijų laikų. Magistro darbų gynimai. Lietuvių literatūros katedros vedėjas Giedrius Viliūna...
XXI amžiaus emigrantai vis dar privengia plėsti Lietuvos meno diskursą. Apie išvykusius menininkus, įsirašiusius į užsienio kultūrą, negirdim išvis. Keista, kad ne itin daug ir tokių, kurie užsienio pamokas, patirtį panaudoja tėvynėje išleisdami muzikos albumą ar knygą. Juk dėmesio jie sulaukia netgi didesnio nei vietiniai: jų muzika vakarietiškesnė, jų knygos publicistiškesnės. Ta proga trys jaunų užsienyje gyvenančių autorių knygos. Vaiva Rykštaitė. „Kostiumų drama". – Vilnius: „Alma litte...
Dainys A. AKYS GIRDI SIELAGĖLĘ. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. Augustino Dainio poezijos knyga „Akys girdi sielagėlę" (2013) į mano rankas pakliuvo tik šį pavasarį. Tada sužinojau, kad jis ką tik tapo ir Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės premijos laureatu. Sveikinimai autoriui! Kitaip ir būti negalėjo, jau vien dėl gėlių gausos. Perskaityti eilėraščiai sukėlė visokiausių klausimų – ar lengva filosofui rašyti poeziją ir ar lengva tvankų pavasarį skaityti filosofinę poeziją? Y...
Skaisčiu tikėjimu, galingu veikimu (Vydūno draugijai – 25). Sudarytojai Vacys Bagdonavičius ir Rima Palijanskaitė. – Vilnius: Vydūno draugija, 2013. Prieš 25-erius metus kartu su bręstančiu Atgimimo sąjūdžiu savo veiklą pradėjo daug visuomeninių organizacijų – telkėsi kultūrinei veiklai kraštiečiai, buvo atkuriamos nepriklausomoje Lietuvoje veikusios organizacijos. Kartu su Sąjūdžiu užgimė ir Vydūno draugija, kuri neatsirado tuščioje vietoje – Vydūno asmenybė, jo idėjos ryškiai sušvito 120...
Audronė Urbonaitė. „Žydiškų daiktų kambarys". – Vilnius: „Alma littera", 2014. Jei tektų apibūdinti Urbonaitės romaną trumpai, sakyčiau, kad tai keistas, nežinia kieno (gal – tėvo?) sapnuojamas sapnas apie 32-jų metų ambicingą mergaitę, kuri ryžtingai ir iš esmės atsisakė suaugti. Branda, o ir visas gyvenimas, suspenduojami tol, kol Hedva padarys neįmanomą: susigrąžins neturėtą vaikystę, t. y. suras savo tėvą ir privers ją pamilti („Apsisprendžiau amžinai būti maža mergaite, kuri atsiims lep...
Prozos ir poezijos kultūrinėje spaudoje apžvalga ir komentarai Šio teksto gimimas vykstant Poezijos pavasariui nelengvas – užuot rašius, norisi lankytis renginiuose, kai kuriuose iš jų teko dalyvauti. Vis dėlto būtent Poezijos pavasaris įkvėpė keletą minčių, kuriomis šičia žadu pasidalinti ir kurios gal padės prablaškyti slogutį, neišvengiamai lydintį bet kokį bandymą susivokti mūsų kasdienos rašytinėje kultūroje. Ne sykį viešai ir privačiai dievagojomės suvokę, kad kultūrinės spaudos ruti...
PRANO MAŠIOTO ŠVIESA. – Vilnius: Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrius, 2013. Prieš keletą dienų besirausdama namų palėpėje, tarp senų, išmesti arba sudeginti sukrautų žurnalų, laikraščių, reklaminių skrajučių ir kitokios makulatūros, radau knygeliūkštę. Sakau ne knygą, o knygeliūkštę, nes taip ji ir atrodė: purvina, nudriskusi, be viršelių... Profesinis smalsumas paėmė viršų ir tą dulkėmis apėjusį neestetišką darinį pakėliau pavartyti. Būčiau galėjusi prisiek...
„Mielas skaitytojau, nežinau, kaip jūsų rankose atsidūrė ši knyga", – pratarmėje prabyla „Laikrodininko" autorius, vienas iš apžvalgos trijulės. Galiu paaiškinti: lyg pasišventęs literatūrinis labdarys, nesitikėdamas nei gražaus pelno, nei skaitymo malonumo, apsiėmiau apžvelgti ne tik „Laikrodininką", bet ir dar dviejų debiutantų romanus, kad žinotume, su kuo turime reikalą. Nors nujausti galime jau iš pavadinimų, viršelių išvaizdos, anotacijų. Kitaip sakant, šie romanai – įtartini. Bet aut...