Literatūra


Daujotė V. Gīvenu vīna / Gyvenu viena. – Vilnius: Regioninių kultūrinių iniciatyvų centras, 2012. Profesorė Daujotytė nesiliauja manęs stebinti savo gyvenimo vešlumu – regis, ji pati geba visus šiandien rašančiuosius pamatyti, į juos atsišaukti jautriu, asmeninio santykio nuspalvintu žodžiu, matyt, jausdama seserystės pareigą dalyvauti kokios knygos ar knygelės sutiktuvėse, geba žvilgsniu aprėpti lietuviškąjį literatūrinį panteoną, vis nupurtydama dulkes nuo kurio nors senamadžio, postmodernaus...


Bleizgys G. SODAS. Eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. Gintaras Bleizgys poezijos horizontuose – ne naujokas. 2012 m. išleista jo knyga „Sodas“ – jau šeštoji autoriaus biografijoje. Atrodo, jau turėtų būti susiformavęs savitas stilius, poetinė kalba, tačiau perskaičius eilėraščių rinkinį „Sodas“ G. Bleizgys atrodo dviprasmiškas ir nuolat tarp tų dviprasmybių balansuoja. Kartais susidaro įspūdis, kad tik ieško savo kelio, kas, manau, netinka jau žinomam, nepirmakny...


Pasigirsta kalbų, kad drambliai per dideli, per daug gremėzdiški, kad jie griauna telegrafo stulpus, trypia derlių, kad jie – anachronizmas, ir galiausiai tas pats pradedama kalbėti apie laisvę – laisvė ir žmogus ilgainiui tampa griozdiški ir neparankūs. Romainas Gary. „Dangaus šaknys“ Knygos kaip drambliai – nepatogios, nepraktiškos, kažkokie anachroniz­mai naujųjų komunikacijų amžiuje. Drambliukai, sako, neša laimę, dažnai turime jų savo namuose ar bent atmintyje (pirmą kartą gyvą pamačiau b...


Katkus L. JUDANTYS ŠEŠĖLIAI. – Vilnius: Tyto alba, 2012. O karveliai ar skraido žiemą? Kitaip sakant: ar žiemą išsiųsti laiškai tikrai pasiekia adresatus, ar nevirsta tekstais, išleistais pro langą ant sniego, kaip sniegas – kalbėjimo atplaišomis be krypties. Visuomet atrodė, kad laiškai buvo pirmosios knygos, kad laiškuose atsirado pirmieji pasakojimai. Žinoma, ne istoriškai. Bet kam rūpi istorija, jei, percituojant jau daugsyk girdėtą vieno rašytojo pasikalbėjimą, galima sekti istorijas. Arba...


Apie neseniai išleistą Aleksandro Ikamo knygą „Banginis prarijo lietuvį“ sužinojau dar prieš knygai iškeliaujant į spaustuvę. Rugsėjo mėnesį vykusioje „Tyto albos“ konferencijoje leidyklos direktorė Lolita Varanavičienė sakė, kad „kai mus pirmą kartą pasiekė knygos rankraštis, leidyklą užliejo visą dieną nenuslūgusi juoko banga“. Dabar šis juoko banginis sėkmingai ryja ne vieną lietuvį, sumąsčiusį paskaitinėti A. Ikamo humoro antologiją. Jos sudarytojo teigimu, knygoje pateikiamos 1900–1940 metų...


Prieš šventes, per jas ir po jų norisi ko nors švelnaus. Nutariau, jog švelnumo (jaukumo, ramybės, gėrio, grožio, vilties...) gali suteikti Pasaka, Poezija ir Filosofija. Rezultatai: Pasaka viską išpildė su kaupu, Poezija pasėjo nerimo, o Filosofija apsunkino ir taip minčių pilną galvą. Algis Mickūnas. „Per fenomenologiją į dzen­budizmą“. Iš anglų kalbos vertė Dalia Kaladinskienė – Vilnius: „Baltos lankos“, 2012. Fenomenalusis Algis Mickūnas atskleidžia visą tiesą apie dzenbudizmą. Jeigu prieš...


Apie žurnalus mažiems ir jauniems Nenoriu rūpintis žmonėmis (pedagogais, tėvais, seneliais, dėdėmis ar dėdienėmis), zirziančiais, kad šiais laikais vaikams nieko, o nieko gero neparašyta – neva nebėra nei knygų, nei žurnalų. Kas neieško, tas ir neras. Įdomesni kiti žmonės, kurie naujienomis domisi ir tikisi, kad įmanoma bent šį tą rasti jų ugdytiniui.Laimiukas, Bitutė, Lututė – štai šį žurnalų trejetą išberdavau ramiausia sąžine, paklausta, ką rekomenduoju prenumeruoti ar bent įsigyti kioske. T...


Landsbergis V. V. ERELIO SAKMĖ. Iliustravo Kepežinskas R. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2012. Naujoji rašytojo Vytauto V. Landsbergio knyga – apie Lietuvos senovę, žilus, legendinius jos laikus bei įvykius. Skirta ji jaunesniems skaitytojams, bet ir suaugusiems bus įdomi ir žavinti.Knygos pavadinimas – „Erelio sakmė“ –­ nusako viską: ir kad pasakojimas skamba sakmės gaida, ir kad pagrindinis personažas – Erelis. Sužinome šio paukščio bei jo šeimininko – medžiotojo Mažono – istorijas... Pamažu...


Mintį kyštelėjo pernykštis Vilniaus knygų festivalis, kurio rengėjai paprašė pakalbėti diskusijoje apie pastarųjų dvidešimties metų lietuvių literatūrą. Šiek tiek papildęs ir surašęs tai, ką ten kalbėjau daugiau iš minties nei iš lapo, čia ir pateikiu.Pasirinkau tą literatūrinę prozą, kuri buvo originalaus pobūdžio, iš esmės novatoriška, t. y. tokius kūrinius, kokių lietuvių literatūroje iki tol nėra buvę. Anaiptol nenoriu pasakyti, kad vertinga tik „proveržio“ literatūra, pvz., kai kurie autori...


Lindžiu savo urve jau trečią parą, senka maisto, arbatų ir knygų atsargos, o pro mažytį plyšelį sienoje, t. y. sieloje, smelkiasi šaltis ir sėlina vienatvė. Ir imu suprasti, kaip atsiranda visos tos drakonų galvos ir banginiai, o kartu su jais – ir lietuviai, ne ką mažiau mitinės būtybės. Viskas iš tos vienatvės, sakau sau šį kiek magišką viduržiemio vakarą, juk reikia susigalvoti draugų, bent kiek panašių į tave patį, nes žmogiškas žmonių žmoniškumas galutinai įgriso, o be to, net jei jų ir nor...