„Vėliau mama dažniau mane lankydavo, bet bažnyčioje buvo pats darbymetis. Jie planavo kalėdinę kampaniją. Kai negalėdavo ateiti pati, atsiųsdavo tėvą, paprastai nešiną laišku ir pora apelsinų. – Vieninteliai vaisiai, – visąlaik sakydavo ji. Vaisių salotos, vaisių pyragas, vaisių desertas „Kvailelis", vaisių punšas. Nuodėmės vaisius, aistros vaisius, supuvęs vaisius, vaisiai sekmadieniais."Jeanette Winterson. „Apelsinai – ne vieninteliai vaisiai" Jeigu knygos būtų vaisiai, tai kovą, po Vilniaus...
Argi aš ne karalius?Pabusk, baili didybe, – tu miegi!Argi karaliaus vardas ne vertesnisUž dvidešimtį tūkstančių vardų?Ginkluokis, varde! Tavo didžią šlovęNuplėšt kėsinas menkas valdinys. William Shakespeare. „Ričardas II" Kol kas labai dažnai pamirštame, kad pagal seną tradiciją krikščionių kraštų valdovų (kaip ir šventųjų) vardai visada lietuvinami – keičiami savais tos pačios kilmės vardais. Todėl karalių Džeimsą (James) vadinsime Jokūbu, Lui (Louis) – Liudviku, Filipą (Philipe) – Pilypu, Fr...
Kanados literatūros premijos: 2012 Kas be ko, su Sigitu Parulskiu būtų sunku varžytis net įgudusiems Kanados rašytojams, o juo labiau pradedantiesiems, tokiems kaip Kennethas Bonertas, kuris, kaip ir jo kolega lietuvis romane „Tamsa ir partneriai", savo veikėjus pasirinko iš nedidelio Lietuvos miestelio, „mažyčio lyg adatos dūris taškelio Latvijos ir Lenkijos pasienyje" (lyg nuo Obelių ar Dusetų, kurias, remdamasis The Central Database of Shoah Victims' Names, atkakliai vadina Dusatu), bet, gel...
Umberto Eco. „Prahos kapinės". Iš italų kalbos vertė Inga Tuliševskaitė. – Vilnius: „Tyto alba", 2012. Viename interviu Umberto Eco švelniai priekaištauja, jog atsiranda leidėjų ir žurnalistų, šventai žinančių, ko reikia eiliniam skaitytojui. O reikia, anot jų, kažko lengvo. Erudito Eco barzda šioje vietoje šiaušiasi: žmonės nori iššūkių, jie pavargę nuo lengvų dalykų!Tame pačiame interviu potencialius savo skaitytojus italas pavadina mazochistais.Po priešpaskutinio romano „Paslaptingoji karali...
Venclovas P. IŠ TAMSOS Į TAMSĄ. Romanas. – Vilnius: Versus aureus, 2012. Petro Venclovo knyga „Iš tamsos į tamsą“ tituliniame puslapyje įvardyta romanu, o anotacijoje – novelių romanu. Toks leidėjų gudravimas atsirado, kaip sakoma, ne iš gero gyvenimo: jie buvo priversti patikslinti tai, ko nesuspėjo, o gal ir nenorėjo pats autorius. Anotacijoje teigiama: „Kas esmingiausia šiame trumpame šviesos blyksnyje, paženklintame nuolatinio mirties dvelksmo metafizinėje erdvėje? Ar egzistuoti, prisitaiky...
Jazukevičiūtė D. JO VARDAS SIBIRAS. Romansas. – Vilnius: Alma littera, 2013 Nedidelės apimties knygutė, pavadinta romansu. Perskaitoma vienu atokvėpiu. Kas lieka perskaičius? Pirma mintis – asociacija su Vladimiro Nabokovo romanu „Lolita“. Intrigos prasme. Pamenu, kai skaitėme „Lolitą“ prieš trisdešimt metų, dvi mano draugės numetė knygą, sakydamos, kad tokios knygos neįmanoma skaityti. Skaityti iš tiesų sunku – iš etinės, ypač motiniškos meilės atmieštos perspektyvos. Prisiverčiau perskaityti...
Paulo Coelho. „Rankraštis, rastas Akroje“. Iš portugalų kalbos vertė Zigmantas Ardickas. – Vilnius: „Vaga“, 2012. Visi žinome, kad Paulo Coelho knygoms labiausiai tinka epitetai iš š raidės (pvz., „šprotą lavinančios“ ar „šielą atgaivinančios“). Jei kas nors nesutinkate, pasinaudosiu stipriausiu ginklu, kokį tik turiu savo asmeniniame argumentacijos arsenale: taip tiesiog YRA. Jo knyga šios dienos meniu patenka į kategoriją „dvasingumo tyrelė, sukramtytas maistas kūdikiams“. Šioje apžvalgoje į...
Marčėnas A. IŠTRUPĖJUSIOS ERDVĖS. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. Poeto Aido Marčėno kūryba susidomėjau gavęs jo sparnuotą rinkinį „Angelas“. Šioji aukštesnio lygio nei fiziologiškai suprastas žmogus metafizinė būsena mane intrigavo nuo pat R. M. Rilke’s „Duino elegijų“ skaitymo, remiantis Romano Guardinio interpretacijomis. Prieš kokį ketvirtį šimtmečio Amerikoje buvo madinga spausdinti veikalus apie angelus. Knygynuose ant prekystalių švietė prašmatnių albumų viršeliai s...
Marčėnas A. IŠTRUPĖJUSIOS ERDVĖS. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. Rinkinyje „Dievų taupyklė“ sudėjęs ir pluoštą haiku, knygoje „Ištrupėjusios erdvės“ Aidas Marčėnas tęsia rytietišką temą. Rašyti haiku pastaruoju metu itin populiaru, kuriama eklektiška visuma: suskaičiuojami skiemenys, bet paties teksto mintis niekur konkrečiai neorientuota, neatstovauja nei Orientui, nei Oksidentui. A. Marčėnas šį kartą renkasi tankos žanrą. Visada, atrodo, rašęs eilėraščius arba tiesiog l...
Aurelija Umbrasienė. „Apie Kotryną, jos angelą, musę Zosę ir kt.“. Iliustravo Vaiva Trilikauskaitė-Kulišauskienė. – Vilnius: „Bernardinai.lt“, 2012.Vienintelis teigiamas dalykas, kurį galėčiau pasakyti apie šią knygą, – kad autorės ketinimai buvo geri (ir leidėjų, be abejo). Bet kaip čia neprisiminsi patarlės, kad gerais norais pragaras grįstas. Įkyrėję literatūriniai šablonai, tiesmukas pamokslavimas ir pagal mėgėjiškos medinės drožybos taisykles išdrožti herojai bus tikra bausmė to galbūt ir...