Aleksandaras Hemonas (g. 1964) – bosnių ir amerikiečių prozininkas, rašantis dviem kalbomis, skiltininkas, filmų scenarijų autorius. Prasidėjus karui Jugoslavijoje, apsisprendė likti JAV, gyvena Čikagoje. Išleido 5 knygas, 2 esė rinktines, drauge su bosnių režisiere Jasmina Žbanić parašė scenarijų komedijai „Meilės sala“ (pernai rodyta „Kino pavasaryje“). 2010–2013 m. rinktinės „Geriausia Europos proza“ („Best European Fiction“) sudarytojas. Įvertintas literatūriniais apdovanojimais (MacArthur F...
Gasparas Aleksa. „Šventojo Akiplėšos medžioklė“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. Gasparas Aleksa pasirinko nelengvą užduotį – parašyti romaną apie vieną garsiausių sovietmečio kunigų ir kankinių Juozą Zdebskį. Ši asmenybė susieta su gausybe medžiagos ir daugybe dar gyvų liudininkų, be to, yra išleisti Zdebskio kalėjime rašyti dienoraščiai (Loreta Teresė Paulavičiūtė. „Gyvenimas mąstymuose: kunigas tarp vagių“. – V.: „Lumen“, 1996). Romane yra keletas dienoraščio fragmentų, li...
Algimantas Mikuta. „Mėnulio peilis“. – V.: „Homo liber“, 2016. Vasarai baigiantis Druskininkų bibliotekoje aptikau naują Algimanto Mikutos prozos knygą „Mėnulio peilis“. Knygos skaitymas nuošaliame Aušrinės vienkiemyje sutapo su delčia, kuri danguje suboluoja tik rytą, taigi vakaras už lango prasėlina be naktinio šviesulio, lyg ir anksčiau sutemsta. Stalinės lempos šviesa, bevartant „Mėnulio peilį“, tartum priartino rudenį. Negerai, nes dar nesinori tos rudeniškos nuotaikos. O žinomo poe...
Eugenijus Ališanka. „Empedoklio batas“. – V.: „Tyto alba“, 2016. Kultūros gurmanai turi privilegiją keliauti kur tik įsigeidžia kiek kitaip ir gerokai turiningiau negu paprasti turistai. Jie mato šiek tiek daugiau vietos sluoksnių, negu aprėpia akis ar papasakoja entuziastinga kelionės vadovė. Asociacijos, aliuzijos vaizdus neišvengiamai išplečia, tad keliaujama ir laiku, ne tik erdve, vienur sutinkamas Baudlaire’as, kitur atsiliepia Hemingway’us ar perskaitomos naujienos apie ką tik Mal...
Mūsų amžiuje fantastinė literatūra nėra vien nuotykis, vien skrydis į mėnulį ant patrankos sviedinio. Fantastika atsiplėšė nuo ateities technologijų prognozavimo, kosmoso užkariavimo vizijų ar gąsdinimo ateivių invazija. Fantastika nūnai kalba apie mūsų laiką, kai kartais atrodo, kad patys jau gyvename disneilende ar mažų mažiausiai simuliakre. Tik to nepastebime, nes nuožmūs „Matricos“ agentai kruopščiai lopo sistemos spragas: Amerikos banko analitikai, remdamiesi mokslininkų ir filosofų įžvalg...
Vaikų literatūra: Pepė Ilgakojė ir Olimpo dievai Rašydama šį straipsnį, ne sykį prisiminiau Gendrutį Morkūną. Rašytoją ir mokslininką, kuris nesistengė pataikauti skaitytojui vaikydamasis literatūrinių madų ir aktualijų, kuris kaip retas sugebėjo pažvelgti į vaiko sielą ir į ją prabilti. Rašytojui buvo svarbūs vaikų kultūros reiškiniai. Jam rūpėjo, kad vaikas būtų apsaugotas ne tik nuo nepalankių socialinių aplinkybių, bet ir nuo to, kas daugeliui visuomenės narių atrodo nebaisu – kičo, prasto...
Vengiu turgaus. Ne tik todėl, kad nemenka dalis tenykščių prekių, sudėliotų už reklaminės keverzonės „Lietuviška“, tėra savitais keliais mus pasiekę lenkų ar kinų išmonės vaisiai, o dažnoms svarstyklėms būdinga teigiama sisteminė paklaida. Labiausiai nemėgstu nuolatinių raginimų ką nors ragauti, žiūrėti, čiupinėti. Bet šįsyk tarsiu turgaus šurmuliui pagiriamąjį žodį. Knygoms, kurias šiandien aptarsiu, turginio elgesio modelis kartais būtinas. Kad leistų prisikasti iki skaitytojų, nevirš...
Su literatūrologu, vaikų literatūros tyrinėtoju KĘSTUČIU URBA kalbėjosi Laimutė Adomavičienė Neseniai grįžote iš 35-ojo IBBY kongreso Naujojoje Zelandijoje, iš kur parsivežėte prestižinį Garbės apdovanojimą už S. Hartnett knygos „Sidabrinis arkliukas“ vertimą, skaitėte pranešimą. Kokie jūsų įspūdžiai? Kai atsiduri tarp bemaž 500 bendraminčių iš viso pasaulio, pasijunti labai gerai. Ne vieną kongreso dalyvį pažįstu jau kelis dešimtmečius, asmeniški pokalbiai apie vaikų literatūrą...
Unė Kaunaitė. „Laiškai Elzei“. – V.: „Alma littera“, 2016. Premijų medžiotojai neretai parašo knygelių kokiomis nors socialiai aktualiomis temomis. Gauna premiją, džiaugiasi, čepsi. Svarbiausia virkdyti – geriausiai tai pavyksta rašant apie holokaustus ir emigracijas, na, gal dar apie posovietinį neįgalumą. Parašytų ir apie pabėgėlius – naujos temos, naujos premijos... Tik kad tie neatvažiuoja. Prieš akis turime kiek kitokį atvejį – naują jaunimo rašytojos Unės Kaunaitės knygą „Laiška...
litmenis alkanas tavo eilėraščių. rugsėjui padarykim publikaciją? pagalvoki... Gytis Norvilas Vėl išblaivėjau: mano kūryba – net ta,spontaniška, nelaukta,jaunystėje kartais nustebindavusi –bevertė. Turbūt galvoji, kad v...