Gegužės 20 d. Grigorijui Čchartišviliui, kuris labiau žinomas kaip Borisas Akuninas, suėjo 60 metų Kokia jūsų dabartinė padėtis – gyvenate emigracijoje ar ne? Velniai žino. Pats nesuprantu. Interneto laikais fizinė gyvenimo vieta tavęs negali apibūdinti. Internetas kuria egzistavimo Rusijoje būseną, nors, bijau, tai tik iliuzija. Tikiuosi, Rusijoje ne viskas taip beviltiška, kaip matyti per mano feisbuko langelį. Kas dabar pirmame plane – beletristika ar istorija? Žinoma, istorija. Š...
Šalį, apie kurią dabar tiek kalbama, tiek rašoma, pažįstu vien iš knygų. Savaime aišku: diskusijų tik išklausau, nebandau kategoriškai įsiterpti. Tačiau kas dieną girdėdama apie Angliją (Didžiąją Britaniją, Jungtinę Karalystę) pajutau: pasiilgau Sue Towsend knygų. „Karalienė ir aš“ – štai tekstas, kurį būtinai kaip nors kur nors susirasiu, kai tik baigsiu rašyti šią apžvalgą, draugiškai patarsiu atrasti jį ir kitiems. Kol kas remdamasi vien atmintimi ir internetu primenu: knyga, išleista 1992...
Graham Greene. „Kelionės su teta“. Iš anglų kalbos vertė Ona Daukšienė. – V.: „Sofoklis“, 2016. Grahamas Greene’as (1904–1991) – anglų literatūros klasikas, kurio asmeninė biografija ne ką pilkesnė už knygas, o vieši pasisakymai dažnai pakvipdavo subtiliu anglišku humoru. Rašytojas niekada neslėpė, kad paties gyvenime netrūksta nuotykių, šie dažnai ir tapdavę medžiaga kūriniams. Iš gyvenimo ėmęs siužetus, jis nevengė dviprasmiškų temų, todėl knygos neretai yra lydiniai: filo...
Dainius Gintalas. „Adatos“. – V.: „Tyto alba“, 2016. Dainiaus Gintalo „Adatų“ tekstai primena užkalbėjimus. Garsai panašūs į bevalį vapėjimą transo būsenos šokant aplink stabą, daugelyje jų yra esminės, laikančiosios konstrukcijos. Tai keri, gąsdina, įtraukia... O sykiu – vis verčia pagalvoti: kiek tokių signalų raiškai tinkama tradicinė spausdintos knygos versija? Nei knygą pristatančiame G. Norvilo tekste, nei įžanginiuose sakiniuose ar anotacijoje (abu šie tekstukai – anoniminiai, galbūt...
„Genuja, saudade ir splinas“ – taip vadinasi Claudio Pozzani eilėraštis, kurį prieš dvejus metus verčiau iš italų kalbos. Viename pavadinime trys šalys – Italija, Portugalija, Prancūzija. Kai esi Genujoje, viename svarbiausių Viduržemio jūros uostų, kadaise galingos Genujos respublikos sostinėje, gali pajusti ir portugališką ilgesį, ir Paryžiaus nykumą. Tąsyk verčiau ir trumpą poeto gyvenimo aprašymą – jis vadovauja tarptautiniam poezijos festivaliui Genujoje. Prieš dvejus metus festivalyje daly...
Apie pasimatymus – rimtai Sara Eckel Moira Weigel. „Labor of Love: The Invention of Dating“. – New York: Farrar, Straus and Giroux, 2016. Liūdna tiesa: nepaisant moterų pasiektos (ribotos) pažangos darbe, mūsų romantinės galimybės ir toliau klimpsta praeityje. „Priklausau kartai, kuri augo girdėdama, kad mergaitės gali viską“, – rašo Moira Weigel įtraukiančioje socialinėje istorijoje „Meilės darbas: pasimatymų išradimas&l...
Alfonsas Bukontas. „Dapšių kelio žaltvykslės“, 2014. Prabangiai įpakuotas, gerai ir saugiai padėtas paprastumas ir lengvumas. Tarytum ant smilgos suvertos žemuogės, į kurias gera – visomis prasmėmis amžinai – žiūrėti tylint. Uosti, grožėtis nebyliai, nes kiekvienas žodis būtų perteklinis. Panašiai jaučiausi internete susiradusi, per kurjerį gavusi ir ryte prarijusi Alfonso Bukonto trieilių ir penkiaeilių knygą „Dapšių kelio ž...
Aldona Ruseckaitė. „Žemaitės paslaptis“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. Tik pamanyk, paslaptis, – pasakytų koks šiųdienis modernistas, nesiejąs jokių viltingų aspiracijų su lietuvių literatūra, o ypač su „agrarine“ klasika. Ir dar kieno – Žemaitės!.. Tikėtis iš šitos bobutės paslapties – tas pats, kaip iš greitųjų kreditų laukti nulinių palūkanų. Betgi užtenka pasižiūrėti į priešla...
Įtūžis ir talentasMick Brown Alan Light. „What Happened, Miss Simone?“. – Edinburgh: „Canongate“, 2016. Gyvenimas turi bėdųO aš jų gaunu daugiau, nei priklauso. (...)Aš tik siela, siekianti gero.Prašau, Dieve, neleisk man likt nesuprastai.Nina Simone „Don’t Let Me Be Misunderstood“ Bet kaip mums suprasti Niną Simone? Nuostabią, prieštaringą, temperamentingą – tokio aistringo genialumo, kiek ir gluminanč...
E. T. A. Hoffmannas – panūdau užrašyti šią pavardę. Dėl to, kad šiuo metu gyvenu Maestro šešėlyje. Tykiai, pati sau viena miniu jo 230 metų. Gal ne taip jau tykiai... Ką tik pasakojau apie „Katino Murklio pažiūras į gyvenimą“ Lietuvos aklųjų bibliotekos literatų seminare Zelvoje (ne Želvoje) prie Vievio. Kaip norėčiau paskelbti, kad trys knygos, kurias skubu aprašyti, yra bent kiek hofmaniškos. Bet ne. Jei tiesmukai – jokiu būdu. Vis dėlto bendrystę randu. Ir Hoffmanną, ir tris pasirinktuosiu...