Algimantas Lūža. Fotografuoti vandenį. Jokių triukų

„Prieš maždaug penkerius metus atradau džiaugsmą fotografuoti. Dabar į mišką einu ne tik stebėti besikeičiančios gamtos, pakvėpuoti grynu oru, paganyti akis po pelkes ar medžių viršūnes, paieškoti žvėrių pėdsakų ar patykoti jų laisvai bedykinėjančių savo stichijose, tačiau ir nufotografuoti.

Tačiau viena įdomiausių temų šiandien man yra vanduo ir jo paviršiuje pačios gamtos piešiami paveikslai žiedadulkėmis, ledu, vandens raibuliais, šviesos blyksniais. Tai nuolatos vykstantis performansas. Gali stovėti vienoje vietoje ir paveiksluoti – vaizdai keičiasi savaime. Gali pasukti fotoaparatą kelis centimetrus tai į vieną, tai į kitą pusę – čia vėl viskas kitaip. Vandens ir šviesos žaismė begalinė.

Daugelis pamatę šias fotografijas numoja ranka – čia viskas padaryta su fotošopu, viskas apdirbta, nes natūraliai gamtoje tokių spalvų nebūna. Visgi rodau tik tai, ką pamatė mano akis ir ką užfiksavo mano fotoaparatas. Jokių triukų. Yra taip, kaip yra – štai ir visa paslaptis.“ (Algimantas Lūža)