Augustino Savicko dirbtuvė ir kūrinio genezė NDG

Fotoreportažas iš Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) iki 2020 sausio 26 d. veiksiančios parodos „Dirbtuvė. Kūrinio genezė. Augustinas Savickas“. gyčio norvilo nuotraukos.

Pagrindiniai šios parodos veikėjai yra trys: autorius (menininkas), darbo vieta (dirbtuvė arba studija) ir kūrinys.

Šios parodos tikslas – atkurti A. Savicko dirbtuvę. Toji „restauracija“ yra simbolinio pobūdžio. Paroda, primenanti menininko aprašytus rojaus (gal net labiau – mylimos žmonos Lizos suformuotus) sodus ar čiurlionišką (dailėtyrininko ir dailininko analizuoto bei mėgto menininko) visatą, pasivaikščiojimus, mena neramią A. Savicko kūrybinę kelionę su savais pakilimais ir nuopuoliais, su paveikslų atsiradimais nuo eskizo iki galutinės studijos, su persekiojančiais motyvais ir pasąmonėje įstrigusiais vaizdiniais.

Augustinas Savickas gimė 1919 m. gegužės 12 d. Kopenhagoje, lietuvių rašytojo ir diplomato Jurgio Savickio ir gydytojos stomatologės Idos Trakiner šeimoje. 1939 m. pradėjo studijuoti Kauno meno mokykloje. Per Antrąjį pasaulinį karą prarado artimuosius, pasitraukė į Sovietų Sąjungos gilumą, tarnavo Raudonojoje armijoje. 1945-1949 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), 1951-1993 m. ten dėstė. Nuo 1951 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Rašė spaudoje kultūros ir meno temomis, išleido knygų ir mokslinių monografijų. 1993 m. jam suteiktas menotyros daktaro laipsnis. Mirė 2012 m. birželio 24 d.

 



Draugai