Fotoreportažas iš galerijoje „Artifex“ (Vilnius) iki sausio 29 d. veikusios Dovilės Gudačiauskaitės parodos „NIGRA SUM“. Vyto Nomado nuotraukos.

 

Dovilė Gudačiauskaitė: ,,Aš juoda, bet graži“

NIGRA SUM – aš juoda, žodžiai iš Saliamono Giesmių Giesmės, kuriuos tuoj pat reikia pratęsti: ,,Aš juoda, bet graži“. Savo tyrimui ir pagrindinei inspiracijai pasirinkau III a. rašytojo Origeno Giesmių giesmės homilijas ir teologijos daktaro Valdo Mackelos (1972-2017) paskaitų ciklą – „Gražiausioji Saliamono giesmė“.

Esi sužeistas, esi susitepęs ir jautiesi negražus. Sunku save priimti, sunku mylėti ir priimti meilę. Giesmių giesmė yra poetinis kūrinys, pranokstantis bet kokią meilės lyriką, apdainuojantis sužadėtinio ir sužadėtinės jausmus, žvilgsnį vienas į kitą. Senojo Testamento knygų kontekste Gg. priskiriama išminties knygoms ir savo išmintimi viršija visas knygas. „Parodyk man savo veidą“ – mylinčiojo žvilgsnis visuomet švelnus, visuomet įžvelgia grožį, nes žvelgia gilyn.

Ekspozicijos objektai – vaikystės prisiminimus atkuriantys „adijaliukai“, virtę žaislais – lyg relikvijom ar votais. Juos pamačius, laiko mašina grąžina į tėvų namus. Namus, kurie jau seniai pasikeitę arba jų nebelikę. Per įvairias gyvenimo patirtis, per netekties ar gedulo rūbą vėl ima persišviesti šviesa, patenki į baltą erdvę, vestuvių kambarį. Čia – moterų veidai, kiekviena yra kaip Giesmių giesmės mylimoji, paruoštas išbalintas rūbas. Visas tris erdves lyg adata su raudonu siūlu apjungia muzikinis kūrinys. Parodoje atskleidžiami tik maži kelionės fragmentai, o kelionė ilga, įkvepianti, perkeičianti.