Fotoreportažas iš erdvėje „Editorial“ (Latako g. 3, Vilnius) iki balandžio 30 d. veiksiančios Godos Palekaitės parodos „Stipriausias raumuo žmogaus kūne yra liežuvis“. Ugniaus Gelgudos nuotraukos.

Yra paplitusi klaidinga nuomonė, kad stipriausias žmogaus kūno raumuo – liežuvis. Anatomiškai kalbant, tai – melagystė. Vis dėlto savo pirmojoje išsamioje asmeninėje parodoje, pristatomoje gimtajame Vilniuje, menininkė Goda Palekaitė svarsto, kad, poetiškai kalbant, tai – daugiau nei tiesa. Projektas nužymi kalbėjimo ir rašymo sąsajas su kūnu ir seksualumu marginalizuotos istorijos kontekste.

Savo meninėje praktikoje G. Palekaitė pasineria į psichikos paribius, kviesdama žiūrovus susidurti su kontroversiškomis istorinėmis asmenybėmis, transagresyviose jų proto būsenose. Savo tekstuose, videodarbuose, performansuose ir instaliacijose menininkė pristato praeities futuristus, kuriuos amžininkai laikė disidentais, eretikais ir iškrypėliais, tačiau kuriems pavyko prasibrauti pro giliai įsišaknijusį žinojimą.

Šį kartą G. Palekaitė kalba moterų liežuviais, prašnekindama praeities ir šių dienų rašytojas, mistikes ir šventąsias. Tai tarsi jos kūrybinė taktika – kalbėti kitų balsais siekiant paskleisti savąjį. Parodoje „Stipriausias raumuo žmogaus kūne yra liežuvis” istoriniai pasakojimai persipina su „nepatikima” medžiaga (arba istorijos atliekomis, tokiomis kaip gandai, sapnai ir nuomonės), taip pat – su fikcija ir pačios menininkės autobiografiniais liudijimais. Nepasitikėdama kūrybos autentiškumu ir originalumu, G. Palekaitė vidinėse kelionėse pasitinka istorines asmenybes, o šios ją – savose, ir taip kuriama intymi istorija.

Naujasis filmas „Rašau išnykdama“ (17 min.) paremtas rastais televizijos interviu, padedančiais menininkei kurti fiktyvią diskusiją tarp jos ir keturiolikos rašytojų. Prancūzų feministės susitinka pokalbyje su brazilų mistike, austrų dramaturge, sovietų-lietuvių romantike ir daugybe kitų. Jos intymiai dalijasi mintimis, ką reiškia būti moterimi ir menininke. Į pokalbį įsismelkia ir pačios autorės balsas: „Jei vagiu, ar reiškia, jog rašau?”

Kūrinyje „Liepsnojantis pasaulis“ pirmą kartą Lietuvos kontekste pristatoma XVII a. baroko Anglijos rašytoja ir visuomenės veikėja Margaret Cavendish. Jos romanas „Liepsnojantis pasaulis” (1666) šiandien laikomas pirmuoju mokslinės fantastikos kūriniu. Savo tekstuose M. Cavendish drąsiai sieja savo laikmečio gamtos mokslus su filosofija, spekuliacijomis ir fantazijomis, nesilaikydama jokių taisyklių, net ir gramatikos. Šiandien jos kūrybą galima skaityti kaip feministinę ir posthumanistinę – vaizduojančią pasaulį už anthropos dominuojamos hierarchijos ribų. Parodoje G. Palekaitė pristato M. Cavendish romaną, tiksliau – jo fragmentus, versdama juos į lietuvių kalbą, imituodama Margaret stilių. Grafinį dizainą kūrė dizainerė Jonė Miškinytė. The Fell šriftai suskaitmeninti Igino Marini.

Videodarbe „Biografinis nepaklusnumas“ (15 min.) menininkė komponuoja scenarijų iš kelių viduramžių laikų krikščionių mistikių pasakojimų. Ji siūlo šias moteris suvokti kaip rašytojas protofeministes, nepaisint to, kad kai kurios jų galėjo būti neraštingos. Kalbėdamos apie itin intymius, dažnai erotinius susitikimus su Jėzumi, jos kvestionavo ir kai kuriais atvejais revoliucionavo moters padėtį patriarchinėse krikščioniškose visuomenėse. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su atlikėja Caterina Mora, kino kūrėju Rui Calvo ir kompozitoriumi Adomu Paleku.

Paroda „Stipriausias raumuo žmogaus kūne yra liežuvis“ organizuojama bendradarbiaujant su „The Institute of Things to Come“. 2021 m. gegužės mėnesį ji bus pristatyta Gento „Kunsthal Gent“. Parodą remia Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Haselto universitetas, bei „Fondazione Campagnia di San Paolo“.