Janio Šneiderio „Smėlio knyga“

Fotoreportažas iš galerijoje „Meno niša“ (Vilnius) iki balandžio 29 d. veiksiančios jaunosios kartos Latvijos tapytojo Janio Šneiderio parodos „Smėlio knyga“ („The Book of Sand“). Andrej Vasilenko nuotraukos.

Knyga, kaip motyvas ir fizinė erdvė, tapo pagrindine naujausios J. Šneiderio kūrybos ir jo 9 asmeninės parodos tema, inspiracijos pasisemdama iš argentiniečio rašytojo Jorge’o Luiso Borgeso apsakymų rinkinio „El libro de arena“ (1975). Parodos pavadinime, kaip ir J. L. Borgeso apsakyme, naudojama smėlio alegorija byloja apie būseną, kai nėra nei pradžios, nei pabaigos. „Atrodė, kad puslapiai dygtų iš knygos vidaus“, – rašo Borgesas, nesugebėdamas rasti nei pirmojo, nei paskutinio puslapio.

Paroda „Smėlio knyga“ toliau tęsia sėkmingą bendradarbiavimą su Rygos šiuolaikinio meno galerija „LOOK!“, kurioje praėjusiais metais atidaryta „Meno nišos“ pristatomo menininko Jurgio Tarabildos paroda. „Vienas iš svarbių „Meno nišos“ tikslų – tarptautinis bendradarbiavimas, ypač tarp Baltijos šalių galerijų ir menininkų. Galerijoje esame surengę ne vieną kaimyninių šalių menininkų parodą, vasarį įvyko Andrio Vitolinio paroda, o dabar džiaugiamės jums pristatydami šio išskirtino braižo latvio J. Šneiderio kūrybą“, – teigė galerijos „Meno niša“ vadovė Diana Stomienė.

Kaip J. Šneiderio parodos anotacijoje rašo žinoma latvių kuratorė ir rašytoja Elina Sproge, pereinant nuo vienmatės „linijos“ prie trimačio „tomo“ knyga gyvena tarytum tarp matmenų. Viskas prasideda nuo tuščio puslapio. Tada raidės ir žodžiai puslapius paverčia erdvėmis. Jie diktuoja kryptis ir pastraipas, atveria ir uždaro temas. J. Šneideris naudoja šią struktūrą, kad galėtų žaisti su daugybe būdų patirti fizinę erdvę.

„Kurdamas „fiktyvius“ „Smėlio knygos“ puslapius, menininkas tikisi, kad kūriniai taps įvairių begalybių artefaktais. Parodoje eksponuojamos skirtingos popieriaus lapo interpretacijos. Atskiros dalys atspindi viena kitą, įtrūksta ir komunikuoja per neigiamą erdvę tarp jų. „Meno nišos“ architektūrinė struktūra, regis, tęsiasi įsivaizduojamoje kūrinio erdvėje.

Pradeda atsirasti nežymių trikdžių, dubliavimų, pasikartojimų ir poslinkių, kurie nebuvo būdingi išskirtinai tiksliam J. Šneiderio tikrovės perteikimui. Tai nauji gestai, kuriais jis galbūt siekia priversti žiūrovą suklupti“, – teigia E. Sproge.

J. Šneideris (g. 1995) baigė Latvijos Dailės akademijos tapybos fakultetą, šiuo metu studijuoja audiovizualinio meno magistrantūroje. Menininkas jau yra surengęs 8 asmenines ir daugiau nei 30 grupinių parodų Latvijoje ir užsienyje. Už asmeninę parodą „Vieta“ (galerija „LOOK!“) nominuotas prestižiškiausiam Latvijos vaizduojamojo meno apdovanojimui – „Purvitis Prize 2021“.