Medos Norbutaitės „Kitimas“

Fotoreportažas iš Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) iki liepos 15 d. veiksiančios Medos Norbutaitės parodos „Kitimas“. Gyčio Norvilo nuotraukos.

Naujausioje tapybos parodoje „Kitimas“ autorė domisi žmogaus išorinio bei vidinio kismo procesais, reflektuojamais per įvairius kūno vaizdinius, tampriai susijusius su laiko sąvoka. Paveikslų serijoje pristatomi skirtingi žmogaus vystymosi ciklai, gilinamasi į psichologines būsenas, apmąstomi esamybės, susitaikymo, vidinės laisvės klausimai.

Kūriniuose vaizduojamas besikeičiantis žmogaus kūnas, jo santykis su pasauliu ir savimi. Naudojant kontrastus, simbolius ir tekstūras, kalbama apie kintančius žmogaus išgyvenimus. Per kūdikio kūną atskleidžiamas sociumo, asmens ryšio su pasauliu formavimasis; per paaugliško kūno infantilias būsenas – geidulių užuominos; senstančio kūno klostėse – patirčių ir įpročių sluoksniai. Lėlė, batas, mokyklos suolas, popierinis laivelis, kiaulės galva, raudona, mėlyna, pilka spalva – tai simboliai, kurie padeda perteikti žmogaus būvius tam tikrame jo amžiuje, nurodo į bendrąsias prasmes.

Autorė atskleidžia: „Mane domina kūnas: tiek kaip materija, turinti formas, faktūras, spalvas, nuotaikas, tiek kaip talpa, kurioje gimsta ir kaupiasi mintys, jausenos – kūnas kaupia jas savyje ir vienaip ar kitaip atspindi. Visa tai formuoja laikas, kuriame kūnas vystosi. Per pojūčius, išgyvenimus kaupiasi patirtys, per jas formuojasi požiūris ir elgsena.

Kūnas keičia pavidalus, tačiau savo esme jis yra beformis. Vidinė erdvė jame yra tai, kas svarbiausia savasties suvokimui. Kūnu suvokiame laiką, buvimą, bet tai nesame mes.

Psichologinis laikas – tai nuolatinis proto nerimas dėl praeities ir ateities. Savęs suvokimas, susitapatinant su kūnu, grindžiamas savivertę matuojant per kūno pavidalo ypatybes. Pašalinus laiką iš sąmonės, atsiveria galimybė dvasios ugdymo praktikai. Būtis su esamybe leidžia pajusti akimirkos džiaugsmą, vidinį išsilaisvinimą. Tuomet ir kintantis pavidalas priimamas kaip esamybės būtinybės forma. Ir iškyla tai, kas yra anapus jo (pavidalo). Tai yra tai, kas esame. Nesipriešinimas gali būti galios sąlyga. Ji padeda sąmonei išsilaisvinti iš įkalinimo pavidale. Nepriimant pavidalo tikroviškumo, įsitraukiama į kovą su laiku, su nerimu ir baimėmis. Susitaikymas atveria gyvenimui gelmę ir kokybę.“