Fotoreportažas iš Godo galerijoje (Vilnius) iki birželio 30 d. veikusios tarpdisciplininio meno parodos „Dead Social“. Ingos Juodytės nuotraukos.
Parodoje „DEAD SOCIAL“ šešios meno kūrėjos, naudodamos tradicines ir šiuolaikines priemones, kritiškai apmąsto mirties temą socialinės medijos kontekste. Paroda nagrinėja skaitmeniniame amžiuje iškilusius klausimus: ar interneto technologijos garantuoja asmens nemirtingumą per įrašų publikavimą internete? Ar mes pasiduodame savigailai ir stipriname savo įvaizdį, kai miršta mūsų mylimi žmonės ir gedime jų viešai? Ar tai, kas yra intymu ir privatu, laikoma vertinga, jei negalime to parodyti?
Mūsų suvokimas apie identitetą ir subjektyvumą pasikeitė. Socialinė medija siūlo tokį viešumą, koks anksčiau buvo prieinamas tik žinomiems žmonėms. Dabar kiekvienas gali jaustis kaip garsenybė ir viskuo, kas turi prasmę, turi būti dalinamasi. Skaitmeniniame amžiuje žmogaus gyvenimas susiaurėja iki duomenų, taigi, jei kažkas nėra dokumentuota, vadinasi, tai niekada neįvyko. Iš mūsų tikimasi transliuoti intymumą, o reikšmingi ir svarbūs dalykai, tokie kaip mirtis, paverčiami grafiniais vaizdais ir subanalinami.
Nepaisant daugiakrypčio požiūrio į temą, visos šios menininkės diskutuoja apie tokius svarbius dalykus kaip buvimas internete, apsimetinėjimas, gedėjimas internete, amžinybės ir nemirtingumo baimė, šventa vs. profaniška, atavistiniai poreikiai ar socialinės medijos vaidmuo politikoje. Autorės šias temas nagrinėja ir iš šono žvelgdamos į save, ir pasitelkdamos humoro jausmą.
Menininkės: Bolim Jeon (Pietų Korėja), P Mulligan (Jungtinė Karalystė), Birutė Nomeda-Stankūnienė (Lietuva), Anna Salmane (Latvija), Monika Barbara Srodon (Lenkija), Ruth Waters (Jungtinė Karalystė).