Laura Varslauskaitė

Obuoliautojas

Ten, kur gimiau
Kvepėjo obuoliais
Turėjau baltas
Rankas
Jiems raškyti.

Lipsiu į obelį
Šiąnakt
Iškrisiu kaip
Sunokęs

Surinksit mane,
Vaikiščiai,
Į pintines
Servetėlėmis klotas

 

Sėja

Aš sėjėjas
Daigus po vieną į dirvą
Dygsniuoju.
Uodžiu jos drėgmę
Ir praeitį ir ateitį kartu
Šnervėmis
Ji teka
Kaip vanduo
Aš pjovėjas
Ant lūpų –
Daigų likučiai
Dalgiui šokant
Dance macabre
Geležiniais batukais
Kada mane
Pasėjęs nupjausi
Rugių karaliau?

 

Meduolininkai

Tame name
Iš meduolių ir cukraus
Stovėjom nuogi
Rudi nuo cinamono
Čiulpėm pėdas
Skirtingų skonių
Pirščiukai
1) Cukraus pudra
2) Kakava
3) Medus
O aplink kybojo
Meduoliai
Sukosi ratu
Glazūruotais arkliukais
Trupėjo į plaukus
Vanile
Rodės, sninga tiesiai
Į akis
Saldžia pasaka
Taip beprotiškai gera
Taip arti
Motinos kvepalai
Ir saldžiarūgštis pienas

 

Atsarginis įėjimas

Atsarginis įėjimas
Kiekvienam kambary
Ten kur sėdim
Po kaire / dešine
Tik atidžiau
Apsidairyti tereikia
Mėlynos aksomo durys
Pusiau pravertos
Kvepia
Močiutės sausainiais
(Juos mėgsti panardinti
į arbatą ir žiūrėti
kaip skęsta)
Patraukim skambučio
Virvelę
Sidabriniais kankorėžiais
Dekoruotą
Lentelė ant durų
,,Įeik pro mane"
Dega raudonai
Atsarginis įėjimas
Visada.
Tau rezervuotas.

 

Malonumai

Lieskis prie mano šlaunų
Jas tau auginau
Tepiau pienu ir medum
Kasdien nauja oda užsiūnu
Senąją nudyrus
Sėskis ant mano šlaunų
Jose duobes išpjoviau
Kojoms pailsint
Bučiuok mano šlaunis
Jas vašku apliejau
Kad priliptum

gyčio norvilo nutraukimas