T. S. Eliotas (1934). Ottoline Morrell nuotrauka
Mistah Kurtz – velioniui
Skatikas Senukui
I
Mes esam vyrai tuštumos
Mes esam iškamšos,
Lenkiantys išvien galvas
Šalmuotas, prigrūstas šieno. Ak!
Mūsų išdžiūvę balsai, kai
Šnabždam išvien,
Tylūs ir beprasmiai
Lyg vėjas, kedenąs šiurkščią žolę,
Ar žiurkės, pėduojančios stiklo šukėm
Išdžiūvusiam požemy.
Beformis pavidalas, atspalvis be spalvos,
Sustingdyta jėga, mostas be judesio;
Tie, kur įžengė
Pravirom akim kiton mirties Karalystėn,
Atmena mus – jei iš viso atmena – ne kaip prarastas
Įtūžio sielas, bet viso labo
Kaip vyrus tuštumos,
Iškamšas.
II
Akys, į kurias nedrįstu pažvelgti sapnuos,
Mirties sapnų karalystėj,
Nepasirodo:
Ten akys yra
Saulės šviesa ant lūžusios kolonos
Ten siūbuoja medis
Ir balsai
Vėjo giesmėje
Tolimi ir iškilnūs labiau
Nei gęstanti žvaigždė.
Neprisileisk manęs
Mirties sapnų karalystėj
Leiski apsivilkt
Tokias atsargias maskuotes
Žiurkės kailį, varnų plunksnas, sukryžiuotas vėliavas
Mūšio lauke
Dvelkiančias kaip vėjas dvelkia
Neprisileisk –
Ne ta paskutinė akistata
Prieblandų karalystėj
III
Tai negyva žemė,
Tai kaktusų žemė,
Akmens statulos
Čia iškyla, čia joms tiesiama
Negyvėlio meldžianti ranka
Mirksnyje gęstančios žvaigždės.
Taip jau yra –
Kitoje mirties karalystėj
Prabundam vieniši
Tą valandą, kai
Drebam iš švelnumo
Lūpos, kurios galėtų bučiuoti,
Šnabžda maldas skilusiam akmeniui.
IV
Akių čia nėra
Jokių akių čia nėra
Šiam slėny mirštančių žvaigždžių
Šiam slėny tuštumos
Šiuos sutrupintuos nasruos mūsų kritusių karalysčių
Šioj paskutinėje susitikimo vietoje
Mes užčiuopiam vienas kitą apgraibomis
Ir vengiame kalbos
Susibūrę ant išbrinkusių upės krantų
Beregiai, nebent
Akys sugrįžtų
Kaip amžinoji žvaigždė
Daugiažiedė rožė
Mirties prieblandų karalystės
Tik tuštieji
To tikėtųs.
V
Žingsniuojame aplinkui dygų kaktusą
Spygliuotą kaktusą spygliuotą kaktusą
Žingsniuojame aplinkui dygų kaktusą
Penktą valandą ryto.
Tarp minties
Ir tikrovės
Tarp judesio
Ir veiksmo
Krinta Šešėlis
Nes Tavo yra valdžia ir galybė
Tarp sumanymo
Ir kūrybos
Tarp jausmo
Ir atsako
Krinta Šešėlis
Gyvenimas be galo ilgas
Tarp troškimo
Ir priepuolio
Tarp galios
Ir būties
Tarp esybės
Ir prapulties
Krinta Šešėlis
Nes Tavo yra valdžia ir galybė
Nes Tavo yra
Gyvenimas
Nes Tavo yra
Šitaip pasaulis baigias
Šitaip pasaulis baigias
Šitaip pasaulis baigias
Jis ne sprogsta, bet inkščia.
Iš anglų kalbos vertė Dominykas Norkūnas