* * *

Aš nemyliu savo miesto,
Snukių niūrių apsėsto,
Miesto, kadais išbadėjusio,
Aukso plauti išėjusio.

Miestą mylėjau šitą,
Buvo jis nužudytas,
Išskrostas, iškastruotas,
Išpuoštas, išbalzamuotas.

Parašas jo – padirbtas,
Oras jo – toks nuodingas,
Obuolius jo nutiūrino,
Bromus kiemų užmūrino.

Kaip jis mokėjo linksmintis,
Pats sau šovė į smilkinius,
Ir ant likučių jo muskulų
Kolbose šoka homunkulai.

Blyškūs, baisūs, be sąžinės,
Išskrosti, makiažiniai.

2007 m. liepos 31 d.

 

* * *

Parduotuvėj-muziejuj, kur krūvos svaraus antikvaro
Ir senovinės lėlės klusniai lentynėlėse sėdi,
Man pasiūlė už du šimtus rublių žemėlapį smulkų bulvarų,
Kur daugmaž visi svarbūs ir ženklūs taškai pažymėti.

Aišku, aš net nesiteikiau žvilgtelt į šį žemėlapį svarbų,
Su išmanymu ir didžia meile, abejonės nėra, nupaišytą,
Tiktai nusišypsojau ir žengiau tiesiai į kovą žvarbų,
Ten, kur saulė vakarė kabojo gale kojų zenito.

Aš žygiuosiu Petrovka, žygiuosiu Pokrovka, Neglinnaja vėlei,
Aš žygiuosiu bulvarais, kaip anksčiau aš žygiuosiu bulvarais.
Pasirodo, gyvenimo mano neilgo maži gabalėliai
Parduotuvėj-muziejuje tapo preke paklausia antikvaro.

Stovi zuikis-taupyklė šalia linksmo geltono šunėko,
Šalia tėvo grafino ir stiklinio arbatos indelio.
Aš žygiuosiu bulvarais tarsi nematydama nieko –
Guli mylimas miestas, paguldytas į dailų grabelį.

Kur atrodė mums amžinas Brežnevas, „Pribrežnoje" –­
vynas tikrasis,
Ir turtuoliais mes buvom su ketvertu rublių kišenėj.
Mirusiųjų balsus prie suolelio kiekvieno atrasiu,
Kur voliojas ištuštinti buteliai „Vazisubanio".

Ir kada karalystė Urartu panirs į saulėlydžio dulkes,
Ir Kropotkinskajos snauduly ims kvepėti šviežios
bandelės,
Aš pati nupaišysiu jums tokį žemėlapį smulkų,
Kad gyvenimo viso bus mažai jį pažint iki galo.

2008 m. vasario 29 d.

 

* * *

Virusas tu, Buratine,
Trauk papirusą iš klyno
Viską užrašyk greičiau
Kortos tiesą sako tau

Kortos Taro kortos karo
Kortos vynų sūrio gero
Telefono ir metro
Buratino ir Pjero

Buratinas ieško tėtės
O mamutės mamutėkas
Kūlverstuko Pokemonas
Ir Kaštonės – Artemonas

Kaip statinei kamščio drūto
Doro rimo reik eilutei
Ieško taško posmas mano
Bet kažkur jį vis pragano

Jis kitoks nei rašant dainą
Nors nusproki neateina
Vienas du trys keturi
Susirasti jį turi

Atsiliepkite marsiečiai
Okeano žvaigždžių spiečiuj
Jūsų kosminiai laivai
Sproginėja amžinai

Lėkit pas mane sukaitę
Vilke pilke laputaite
Boružėle ir voriuk
Mano Umka šarvuočiuk

Štai ruduo jau. Lapai vysta
Lai aukštai akis išvysta
Koks vaiduokliškai žavus
Su saulėlydžiais dangus

Pažiūrėkit kaip priplaukę
Debesynų pilys plaukia
Stūkso tartum bastionas
Vandenyno stadionas

Žiū kaip lekia uodeguota
Citata necenzūruota
Virš miškų kaip spiečiai bičių
Švilpia ordos žodelyčių

Buratinas velkas girioj
Anei gyvas anei miręs
Dings kaip sriuboje gaidys
Anei ras kas, nei matys

Buratinas ieško tėtės
Kaip Bob Dylan cigaretės
Tartum mentas anašos
Arba venos – medsesuo

Mintyse jis priesaikauja
Viską kad pradės iš naujo
Nusipirks elementorių
Ves gyvenimą padorų

Kad įstos aspirantūron
Kultivuoti fizkultūrą
Tėte tėte kurgi tu
Laimę rasim mes kartu

Tik staiga iš eglių mulkiui –
Tėtė K. ir jo jarmulkė
Pasirodo – benefisas
Telefoną tik prapisęs

Ak tu dvėsena debilas
Naujas buvo juk mobilas
Smulkiu petitu lietaus
Krinta uždanga dangaus

2009 m. spalio 11 d.

 

* * *

Ir kol man burnos dar neužkišo moliai,
Ir kol ilgą nosį dar laikau lig šiolei,
Ir kol uodegą dar nešioju sveiką,
Noriu pasakyt jums: džiaugiuosi, vaikiai:

Juk ne mokykla vien, gydykla, kalėjimas,
Juk yra dar medžiai, paukščiai ir žydėjimas,
Ir kol man burnos dar moliai neužkimšo,
Aš pripildysiu ją avietėm miško.

 

* * *

Bandau neskęsti nešama srovės
Netraukiu vyno nerūkau žolės
Nebepraplaunu vamzdžių konjaku
Liežuvį už dantų užrakinu
Ir jei išmuš lemtinga valanda
Aš žengsiu žingsnį įprastą tada
Ir padaras žengs žingsnį į mane
Tada matysim blemba kas kurią

2013 m. rugpjūčio 31 d.

 

Iš rusų kalbos vertė Gintaras Patackas