Mokslo ir gamtos naujienos

„Priežastingumo dėsnis duoda būtinas apibrėžtis tik laiko, o ne erdvės atžvilgiu ir a priori įtikina mus tik tuo, kad joks užpildytas laikas negali ribotis su kokiu nors ankstesniu tuščiu laiku ir joks pokytis negali būti pirmas.“ (A. Schopenhauer)

 

Kvala Lumpūro universiteto astronomai atrado galbūt didžiausią struk­tūrą Visatoje – beveik 7,3 tūkst. mlrd. km skersmens tuštumą ir pavadino ją „Niekiu“. Tai erdvė, kurioje yra žymiai mažiau galaktikų negu kitur. Mokslininkai, naudojęsi teleskopų užfiksuotais duomenimis, sako, kad tai itin retas reiškinys, tikrai galintis padėti geriau supras­ti apie Visatos istoriją ir sandarą. Kvala Lumpūro mokslininkai, vadovaujami sva­mio Brahmi Brajanatho Svinanti, dar šių metų pabaigoje tikisi visuomenei pateikti visatos struktūros pločio bei žmonijos populiacijos koreliacijos duomenis ir atsakyti į daugybę kontroversijų sukėlusį klausimą –­ kodėl atrasta struktūra primena milžinišką delfiną.

*

Vokietijos automobilių pramonės kon­federacijos atlikti tyrimai jau leidžia sužinoti, kaip vokiškos mašinos mato pasaulį. Nuo 1990 m. konfederacijos leidžiamo žurnalo „Metalurgical Observatory Research“ šių metų lapkričio mėnesio numeris išimtinai skirtas lyginamajam neoninių lempų ir akių vyzdžių tyrimui. Manoma, kad šis, bendradarbiaujant su viešųjų ryšių specialistais, sukurtas visuomenės švietimo žingsnis leis rekordines žemumas išgyvenančiam „Made in Germany“ prekiniam ženklui atsverti „Volkswagen“ skandalo sukeltą ekonominę žalą, visuomenėje lyginamą su „minkštąja“ pabėgėlių politika. Žurnalo viršelyje matomą futuristinį, violetinės ir baltos spalvos „Audi“ TT Ouch modelį vairuoja antros kartos emigrantas iš Sirijos, dėvintis „Hugo Boss“ drabužius bei violetinės spalvos kaklaraištį.

*

Išnykusių bei galimų klonuoti gyvūnų – mamuto, stumbro, dryžuotojo kukučio, Tasmanijos tigro, kardadančių kačių, moa ir dodo paukščių, žieminių tinginių, telšiškojo lygumų ožio, karvelio keleivio, violetinių miniatiūrinių papūgų, Baidžio upės delfino – sąrašą papildė ir neandertalietis, kaip moderniojo homo sapiens porūšis. Tiesa, dėl pastarojo kyla daugybė etinių ir kitokio pobūdžio klausimų, tad jo klonavimas taptų tikra sensacija.

*

„Manoma, kad daugelio šunų patiriamą niktofobiją bei petardų ir fejerverkų baimę verčiau gydyti ne fejerverkų ir petardų prislopintais įrašais pamažu juos didinant ar nepertraukiamu glostymu, o palaipsniniu kenčiančių dėl niktofobijos šunų pratinimo prie paros ritmo, kai gulama vos sutemus, nepilnu skrandžiu“, – teigia argentiniečių moks­lininkas bei dresuotojas M. Laprittovipola 2014 m. atliktoje išsamioje studijoje „Perros, oscuridad y mal o mal, perros y oscuridad“1. Laprittovipola viename studijos priede dalijasi ir košelės, kurią labai mėgsta jo dresuojami šunys, sudedamosiomis dalimis (nevirtos vištų kojelės; truputį apvirti, smulkiai pjaustyti jaučių skrandžiai, kepenys ir kiti vidaus organai; atkreipiamas dėmesys, jog šunims, nepaisant jų veislės, daugiausia reikia ėsti mėsos). Tiesa, gyvūnų teisių gynėjų asociacijos „Massive bone for a good dog“2 aktyvistams nerimą kelia ne tik šunelių niktofobijos gydymo būdas, bet ir argentiniečio mokslininko keturkojų skirstymas pagal energingumo lygmenis. Tarkim, čihuahua šunis priskirdamas energingiausiam lygmeniui ir jiems rekomenduodamas priešnakt neduoti ėsti visiškai, idant šios veislės nuo niktofobijos kamuojami šuneliai kūno energiją skirtų ne neurozei skatinti, o elementariam kūno šildymui. Kitas rūšis skirstydamas pagal temperamentą, o ne pagal kūno svorį – mokslininkas išskiria beveislius šunis, kuriems rekomenduoja priešnakt duoti ėsti ne daugiau kaip šimtą gramų rekomenduojamos košelės, neatsižvelgiant į jų kūno svorį ar energingumo lygmenį.

*

Anot mirror.co.uk, gali būti, kad jau išrastas jaunystės eliksyras po to, kai vaistai nuo Alzheimerio pateikė staigmenų – pelės „tapo“ jaunesnės. Nauji vaistai pasirodė tokie veiksmingi testuojant juos laboratorijose su graužikais, kad kitais metais planuojama juos išbandyti su savanoriais, neišskiriant net vegetarų ar veganų. Mokslininkai iš Salto instituto tokį atradimą padarė po to, kai susitelkė prie Alzheimerio tyrimo didžiausio rizikos faktoriaus –­ senyvo amžiaus. Kai pelės buvo gydomos vaistu, pavadintu „S.HE-28“, joms pagerėjo atmintis ir suvokimas, pagreitėjo reakcija, taip pat pagerėjo smegenų kraujotaka. Be to, pelės ėmė atrodyti jaunesnės. „Mes nenumanėme, kad pamatysime tokį jauninantį efektą, tačiau nuo šių vaistų pelės atrodė jaunesnės“, –­ sakė dr. Antonio Curraisas iš Salto instituto.

¹ Šunys tamsa ir blogis ar blogis šunys ir tamsa (isp.).
² Didžiulis kaulas geram šuneliui.

Apžvalgą, remdamasis internetiniais šaltiniais (zeit.de, faz.de, mirror.co.uk, gizmodo.com) bei kitomis versmėmis, parengė Deividas Preišegalavičius