Herkus Kunčius

Mokinė, trečiokė: „Jeigu aš būčiau visame pasaulyje garsiausia dailininkė ir jeigu per visą lapą padėčiau brūkšnį, kiek tai kainuotų?“
Mokytoja: „Milijoną arba daugiau nei milijoną.“

Vygantas Vėjas. „Radinys“, 2013

PIEMENĖLIS GALVAŽUDYS

Eventualios 1–2 veiksmų operos libretas*

I veiksmas

I scena

Viltingi plojimai...
Dirigentas nusilenkia. „Pakelia" orkest­rą.
Skamba uvertiūra...
Doro veido Piemenėlis (lyrinis tenoras), smagiai traukdamas „Graži tu mano, brangi Tėvyne", laukuose gano avinus; avinų choras jam pritaria. Staiga įsisiaučia vėjas, apsiniaukia dangus. Svaidydamasis žaibais, užgriaudėja piktavalis perkūnas. Įsibaiminusių avinų chorui užbliovus „Baisus pasaulis šis, neturim galių jo pakeisti", žaibas trenkia į šalia Piemenėlio stovėjusių gyvulių bandą.
Saikingi plojimai...

II scena

Scenoje – tamsa. Jai aptirpus, prieš pilko veido Piemenėlį rečitatyvu dainuodamas „Buvai šaunus ganytojas, ar nenorėtum siekt daugiau?" pasirodo tigro kailyje besislepiantis Pilkasis kardinolas (dramatinis tenoras). Trenkti avinai, apspitę Piemenėlį, gundomai užtraukia choralą „Tik tu vienintelis tai sugebėtum". Užhipnotizuotas Piemenėlis avinų sumanymui pritaria ir už dainuoja ariją „Įkvėpkite man kilnią viltį, skolingas jums neliksiu".
Pavieniai plojimai...
Pilkasis kardinolas įpučia Piemenėliui politinės valios. Piemenėlis, antrindamas avinų chorui, uždainuoja ariją „Pasaulis kupinas blogybių, aš pasiryžęs jį pakeist".

III scena

Apsiniaukusio veido Piemenėlis, lydimas skeltanagių bandos ir Pilkojo kardinolo, keliauja po šalį, kur mato vien blogybes.
Pilkajam kardinolui dainuojant ir chorui pritariant „Tiek neteisybės čia susikaupė, skaudu žiūrėti – mūsų širdys plyšta", Piemenėlis regi, kaip sužvėrėjusi liaudis apgaudinėja valdžią, vargšai skriaudžia turtuolius, moterys žemina vyrus, vaikai pataikauja tėvams, alkani apsirijėlių neužjaučia, o seksualinės mažumos nebeslepia savo prigimties ir pasibaisėtinų įpročių.
Piemenėlis, negalėdamas tverti šių vaizdų, puola į desperaciją, uždainuoja skaudulingą ariją „Nebegaliu to kęst, verčiau išdurkit man akis". Choras galingai uždainuoja „Nėra blogų žmonių, yra tik blogos mintys".
Skysti plojimai salėje...

IV scena

Piemenėlis abejoja savo jėgomis pakeisti bedugnėn besiritantį pasaulį. Raguočių choras jį drąsina „Suglauskime pečius ir kibkime į dorą darbą".
Sukrebžda pirmoji kėdė...
Pilkasis kardinolas pataria Piemenėliui nedelsiant imti šalies valdžią į savo rankas; veda Piemenėlį pas svečios šalies Burtininkę (mecosopranas), kad ši jam suteiktų reikiamų lėšų ir įkvėptų dar daugiau pasitikėjimo. Burtininkė ir Piemenėlis dainuoja duetą „Vakaruose saulė laimės neatneš, Maskva –­ ji mūsų ašaromis tiki".
Sukrebžda antroji kėdė... Iš salės išeina pirmasis žiūrovas...
Burtininkės įtikintas, Piemenėlis apsisprendžia paimti šalies valdžią. Skamba Piemenėlio, Burtininkės ir Pilkojo kardinolo tercetas „Užpulkit mintys, būkit skaidrios". Avinų choras, solo partiją atliekant svečios šalies Burtininkei, dainuoja „Mes skiriame tave vadu"...

II veiksmas

V scena

Aptuštėjusi teatro salė...
Karūnuotas Piemenėlis dabar panašus į pabaisą, nes tapo svetimos valstybės agentu –­ rimbu auklėja ir veda tariamosios doros keliu savo šalį. Pataikūnų choras, diriguojamas Burtininkės iš Kremliaus, gieda „Tiek daug pasitikėjimo ir patirties jau esate sukaupęs, sušerkite skaudžiau".
Publika čiužena saldainių popierėlius...
Paklydusi avelė (sopranas), kuri – atsitiktinumo dėka – nebuvo trenkta žaibo, priešinasi Piemenėlio valiai. Ji dainuoja rezistencijos kupiną ariją „Pažvelkite į iltis, juk tai žvėris".
Kažkas iš publikos užsikosėja...
Skeltanagiai bando nutildyti Paklydusią avį. Pilkasis kardinolas, antrinant chorui, dainuoja kupletus „Užčiaupkite pabaisą, jai protas pasimaišė".
Trečiojoje parterio eilėje sėdintis žiūrovas nusišnirpščia į nosinę...

VI scena

Paklydusi avis garde laukia mirties ir dainuoja ilgesingą ariją „Aš vieniša teisybės vergė, numirsiu greit be laisvės prarastos".
Žiūrovų salėje nukrinta raktų ryšulys... Sukrebžda kelios kėdės... Pasigirsta nevaldomas žiūrovo čiaudulys...
Garde pasirodo Pilkasis kardinolas. Jis ketina įsibliovusiajai nudirti kailį. Pilkasis kardinolas dainuoja ariją „Netrukus mirsi ir niekas nebeišgirs tavęs".
Ariją trumpam nutraukia žiūrovo kosčiojimas...
Išgirdęs Paklydusios avies raudą, į gardą įlinguoja pliušiniu drambliu apsitaisęs Piemenėlis (žemę šluojančiais 2–3 straubliais). Pasibaidęs Pasiklydusiosios nudirto kailio, uždainuoja „Jei sielą supa vien tamsa, ar verta čia gyventi?"
Iš salės pasigirsta nepadorus garsas... Dar vienas... Duslių saliutų salvė... Nespėjus chorui uždainuoti priedainio, suskamba mobilusis telefonas. Salėje aidi rimtų vyrų pokalbis: „Aš prisiekiu, pinigus tau pervedžiau... (Pauzė.) Kodėl tu –­ keiksmažodis –­ manim – keiksmažodis –­ netiki?!."

Necenzūrinis šūksnis iš ložės. Jį paveja antras, trečias... Įsiaudrinęs žiūrovas užšoka ant scenos, kitas spjauna drambliui į snukį. Kliūna visiems Piemenėlio straubliams, Pilkajam kardinolui, avinams...
Teatro salėje – kurtinantis publikos švilpimas, kojų trypimas, moterų spiegesys... Į sceną lekia monetos, asmeniniai daiktai, valdiški krėslai... Teatre kyla pasibaisėtinos riaušės. Ir tada iš dangaus skubiai nusileidžia geležinė...

Uždanga

* Spektaklį galima nutraukti ir anksčiau; iškilus būtinybei – net nepradėtą.

 

VILTYS IR LIKIMAI

Vieno veiksmo drama

Vasara. Naktis. Kurortas. Vasarnamio kambarėlyje baigiasi menkai pažįstamų žmonių lytinis aktas.

MERGINA (viltingai). Tai tu dabar mane vesi?..
VAIKINAS (kildamas iš lovos). Tai „ne", bl... (ir antrą kartą bjauriai nusikeikia).

Uždanga

 

PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS

Vieno veiksmo pjesė

Lietuvis pirmą kartą vieši kaimyninėje Lenkijoje. Apie šią šalį, deja, jis nieko nežino. Sutikęs nepažįstamą Lenką, pakviestas seka paskui jį...

LENKAS (rodydamas namą). Žiūrėk, dabar tau pasakysiu kažką svarbaus: Galčynskis... Tu juk žinai mūsų Galčynskį?..
Lietuvis (raukdamas antakius). Galčynskį?.. (Pauzė.) Priminkit...
LENKAS (atlaidžiai, šypsodamasis). Galčynskis buvo antrasis Boguckos vyras, kurį karinės padėties metu Jeruzelskis...
LIETUVIS (veidmainiaudamas). Oi, prisiminiau... Nebetęskit... (Pauzė.) Taip, žinau, Galčynskis...
LENKAS. Tai štai – Jurekas Kochanskis ir Galčynskis, kuris tuo metu buvo grįžęs iš Meksikos, nes numirė Gomulka, o Gerekas buvo nėščios Vojnyckos labai tolimas giminaitis, susitiko prie šio namo Adomą Zomerį, kuris buvo neseniai išsiskyręs su Halina Tajber, bet ji dar su Edelmanu drauge negyveno, nes Edelmanas simpatizavo poetei Boženai Keller, kuri vėliau šiek tiek dirbo su jais pogrindyje, bet trumpai, mat jos motina buvo įsipainiojusi į aferą su Jaceku Balcežanu ir UB, kur tuo metu tarnavo –­­ tu nepatikėsi! – Tadeušas Podmojskis-Švaja, neseniai atvykęs iš Lodzės, kurioje slapta laikėme nedidelę spaustuvę, bet nei Gretkovskis, nei Olia Kovalevska, nei pats Zomeris apie tai nieko nežinojo, o Galčynskis galvojo, kad jis yra Anios Boguckos ir Jareko Kučoko patikėtinis, mat Edelmanas buvo pakuždėjęs, kad Halia tikrai to nepadarys... (Pauzė. Triumfuojančiu veidu.) Dabar tu supratai, kodėl visa tai įvyko?...

Lietuvis pritarimai linkteli galvą... Jo veidą nutvieskia idioto šypsena.

 

UŽDANGA

Literatai gamtoje
Trijų dalių dokumentinė drama

I dalis

Poetai B. ir B. sutaria vykti spanguoliauti. Ankstų vasaros rytą, susitikę prie Vilniaus geležinkelio stoties, įsikibę į skardinius kibirus, nutaria parduotuvėje nusipirkti „šio bei to"...
Traukinyje, kad kelionė neprailgtų, poe­tai B. ir B. suvartoja „šį bei tą".

Atsidūrę Čepkelių raiste, poetai B. ir B. prisėda ant kelmų.

POETAS B. (įsivaizduodamas, kad vis dar traukinyje). Konduktoriau!.. Kur palydovė?!. Man arbatos!.. Sausainių!..

Pauzė.

POETAS B. (susiėmęs rankomis galvą ir nevalingai linguodamas). Bu bum... Bu bum... Bu bum...

II dalis

Po dešimties metų rašytojai Š. ir K. nutaria pagrybauti Dzūkijoje. Nešini galingomis pintinėmis, ankstų rudenio rytą susitinka prie Vilniaus geležinkelio stoties...

RAŠYTOJAS Š. (su nerimo gaidele). Ar grybausime panašiai kaip ir poetai B. bei B. spanguoliavo?..
RAŠYTOJAS K (desperatiškai). O kur mes dingsim...

Rašytojai geležinkelio stotyje nusiperka „šio bei to".
Traukinyje suvartoję „šį bei tą", rašytojai Š. ir K. atsiduria miške; čia grybų neranda.

III dalis

Rašytojai Š. ir K. sėdi ant Merkio upės kranto. Eina čigonų taboras... Upe plaukia baidarininkai...
RAŠYTOJAS K. (žiūrėdamas į upėje skęstantį baidarininką). Ar nepasiirstyti ir mums valtele?..
RAŠYTOJAS Š. Tai būtų protinga...

IV dalis

Rašytojai Š. ir K. ežere irstosi valtele... Maudosi nuogi... Karaimui priklausančiame restorane skanauja kibinus, užsisako dar... Pavartoję „šio bei to", užsimano pernakvoti pirmame pasitaikiusiame Trakų viešbutyje...
Atsisakę paikos minties, į sostinę, gurkšnodami pakeliui šampanizuotą gėrimą, sugrįžta taksi.

Sutemus rašytojai Š. ir K. su tuščiais krepšiais atsiduria Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros. Ten abu, pritariant orkestrui bei chorui, sklandžiai įsilieja į Rugsėjo 1-osios – Mokslo ir žinių šventės –­ šėlsmą...

Uždanga

Vygantas Vėjas. „Kurapka“, 2013

Draugai