Mišiuginas, Ugnė Kalantaitė, Andrius Šiuša
MIŠIUGINO ANTRAMEČIŲ FAKAS (I)
Eskimai sako „juokas plevena ore“. Idėjos – taip pat. Išminčių ir idiotų mintys plevena ir tvyro ore. Todėl šiuose užrašuose pilna (apstu, daug, kupina, per akis, iki kaklo, iki genitalijų, permier...) pakartojimų, pasikartojimų, seniai žinomų ir seniai užmirštų dalykų. Todėl jie ir vadinasi „Mišiugino antramečių fakas“. Neturiu liguistų pretenzijų – kas nesijaučia antramečiais, gali neskaityti.
...aš – dviratininkas; yra dviračių, kurių šakės su amortizatoriais; kai įsigilini į tas „šakes su amortizatoriais“, taip gaila savęs palieka, kad nors verk ir isteriškai juokis; bet juk tai tik dviratis...
...keletas elito požymių: sveika oda, forma ir dydis – atitinkanti standartus, dar kažkas; čia apie elitines bulves, bet tinka ir kitam elitui, tik svarbiau ne dydis, o dantys...
...juvelyras neturėtų teisti kalvio darbo ir atvirkščiai; tai tiek apie literatūrą, meną ir kritiką...
...ilgai žiūrėjau į televizorių, galiausiai nusprendžiau, kad nieko nerodo; pasiėmiau knygą – nieko nerašo; išėjau į lauką – aplink ateiviai; šneka kažkokia pažįstama, bet nesuprantama kalba – tarsi latviškai, tarsi kiniškai; prisiminiau televizorių – bene buvau neįsijungęs...
...mokyklą aš baigiau daugiau nei prieš pusę amžiaus, bet tik visai neseniai susigaudžiau, kad blogų knygų galima tiesiog neskaityti...
...niekada nesakydavau „pas mane kišenėje“ arba „pas kiekvieną mumyse ateina metas“, bet dabar, kai prasidėjo tas kalbininkų sambrūzdis arba pagal analogiją su „boksininkų sukilimu“ – „filologų sukilimas“, dabar, kai noriu nueiti pas Aleksą, pradedu dvejoti, ar taisyklingai noriu, ar tikrai „pas Aleksą“, gal „Aleksopi“ ar kažkaip panašiai, ar nepanašiai, bet vis tiek kitaip? Tais taisymais, perrašymais ir perkirčiavimais man susukta galva; ar „tų taisymų, perrašymų ir perkirčiavimų“ man susukta galva? Ar tie „taisymai“ ir t. t. man susuko galvą? Bijau žodį ištarti, bijau akis į žmogų pakelti – o kas, jei jis kalbininkas? Arba uolus redaktorius? Arba tiesiog fanatikas? Aš, kaip esu pratęs, sukirčiuosiu, o jis kad kirs!.. Ryšium su tuo ir krisiu kaip pakirstas; matai dabar, mėgėjau pašnekėti, kas tas yr kirčiavimas? Tataigi...
...čia jau tikrai antramečiams! Skaitau reklamuojamos knygos pavadinimą – „Kalbos, pakeitusios pasaulį“ (!). Kada gi, gerbiami mokesčių mokėtojai, suprasim ir įsiminsim, kad ne pasaulis priklauso nuo kalbų, o kalbos nuo pasaulio!!! Nereikia visko apversti aukštyn kojom; ačiū už dėmesį...
...vertintojas ne visada vertas savo vertinimų, todėl dažnai jo paistymų galėtum neimti į galvą; bet kai galva tokia imli...
...kai norim pasakyti, kas tai yra, pradedam pasakoti, kas tai nėra, o tai yra ne visai tai, kas yra...
...labai tiksliai nesuformuluosiu, bet... Andrejus Končalovskis pusiau citavo filosofą: nekenčiu filosofų, kurie mano mintis išsakė anksčiau manęs; pritariu, abiemus...
...mintim neiškreipto veido pasiilgau (kaip eilėraštis, ar ne?)...
...sako – tas garsus, anas garsus, aš garsesnis, tu garsesnis – mums vis vaidenasi garsai...
...reklama – „Jūsų pagrindinis partneris „Omnibus“!“ – ir kas ką, taip sakant? O gal tai meilė?..
...kai patenki į geležinkelio stotį, tuoj dairaisi visokių užrašų ir rodyklių – kur koks peronas, kur kasos, tualetai, miesto aikštė, picerija, kur šiaurė, kur pietūs; bijai pasiklysti; dažnai ir pasiklysti, nepaisant visų rodyklių; kaip gyvenime...
...manau, kad tapti politiku žmogų verčia ekologinis instinktas...
UGNĖ KALANTAITĖ
Vienas pirmyn, vienas kairėn – prieš mane kaubojus. Jo rankos – du botagai, kepurė iš pigaus vesterno garderobo. Įsivaizduoju, kad pigaus, nors jokio vesterno niekada nemačiau. Slidūs botagai smaugia žurnalą, o mano kaubojus skaito apie 1931 metų Neries potvynį. 1931-aisiais potvynis buvo įspūdingas: nuplovė vandens bokštą kairiajame upės krante; mokyklos sienoje matau dantimis išrėžtą žymą. Statistika talžo nosį kaip sugižęs pienas: nuskendo dvidešimt šeši žmonės, išprotėjo dvi senutės. Skenduoliai plaukiojo gatvėmis ir mojavo praeiviams, o kaubojus dar būdamas visai mažas pasimatavo pirmą kaubojišką skrybėlę – raudonos odos gražuolę taškuotais atlapais.
Mano kaubojus vedęs. Tikiuosi, kad ne kokią karvę – auksinis žiedas akina moterį juoda suknele. Kaubojus sėdi liūdnas, ūsai šluoja žemę ir man lygiai taip pat graudu kaip jam: dėl tokio klimato teko nusipirkti sportbačius.
Botagas perverčia puslapį ir žydrose kaubojaus akyse atsispindi tuščias kryžiažodis. Kaubojaus žurnalo kryžiažodis tuščias, jame niekas neklausia, kiek karvių galima suganyti, vietoj rankų turint du botagus. Ten neklausia nieko įdomaus. Klausia tik koks kairysis Lenos intakas. Tikrai ne Neris, kuri 1931 metais buvo pakilusi iki Gedimino pilies bokšto; ja plaukė gondolininkai skardinėmis valtimis ir auksiniais dantimis, gąsdinantys vandenyje pripučiamu ratu besiirstančią Salomėją Nėrį. Matau, kaip kaubojus susimąsto: man irgi įdomu – tai tas pats potvynis, ar ne; bet koks skirtumas, viena ar dvi medinės kojos plaukė pasroviui?
Kaubojaus barzdoje susirango klastingas vaiko pirštas. Mano kaubojui išsprogsta akys: jis žiūri į vaiką, vaikas į barzdą, barzda į pirštą. Iš dangaus nusileidžia plastmasinė skrybėlė, panaši į musmirę ir prilimpa prie vaiko ausų.
Kaubojus bėga, aš bėgu paskui. Pakrantėje botagu pagauna surūdijusią valtį ir įšoka į ją. O aš lieku stovėti ten, kur nevaldoma Neris 1931-aisiais skandino tokius kaip mes.
ANDRIUS ŠIUŠA
Milo Venera: Man šiandien viskas krenta iš rankų.
Herostratas: Na ir valstybė – niekur negaliu rasti degtukų!
Beethovenas: Paskutinis mano prašymas: atneškit kamertoną, aš nieko negirdžiu!
Daltonas: Tik nefantazuokit, aš tikrai žinau – vaivorykštė susidaro iš dviejų spalvų – baltos ir juodos.
Miunhauzenas: Beje, Seime visi manim tiki, balsuoja.
Puškinas: Pakvieskite Dantesą – aš noriu jam padovanoti kulką!
Kiaulė: Gėda gyventi ne purve, o nepritekliuje.
Marxas: Visą mano Kapitalą iššvaistė Engelsas.
Napoleonas: O gaila, Hitleris mano laišku nepatikėjo...
Skeletas: Pavalgei – ir geresnis pasidarei.
Niutonas: Gana kalbų apie tą prakeiktą obuolį! – aš seniai jį atidaviau Vilhelmui Teliui.
Erodas: Atsiprašau, ponia, gal parodysit, kur čia yra artimiausias vaikų lopšelis-darželis?
Adomas (Ievai): Greičiau apsirenk, juk matai, žmonės žiūri!
Don Žuanas: Atėjau, pamačiau, nugulėjau!
Mičiurinas: Mes ir su savo obuoliais rojų sukursime.
Judas: Kas šiais laikais už 30 eurų dirba?..
Michelangelo Dovydas: Kad ir ką pasakysi, mano drabužis pasako daugiau.
Senė Izergilė: Kad užaugintum tikrą ledi, reikia pradėti nuo močiutės.
Lermontovas (prieš dvikovą): Martynovai, susidraugauti vien žodžių nepakanka!
Tantalas: Vandens atsigerti – ne futbolo aikštę pereiti.
Casanova: Naktis – darbui, diena – miegui.
Lukulas: Mirtis ateina per burną.
Susiję straipsniai
