Piotras Macierzyńskis (g. 1971) – lenkų poetas. Debiutavo 1993 m. žurnale „Tytuł“. Išleido 6 poezijos rinkinius. Yra daugelio literatūros konkursų (Halinos Poświatowskos, Mareko Hłaskos, Stanisławo Grochowiako, Rafało Wojaczeko ir kt.) laureatas.
Spausdiname eilėraščius iš „Esesininkų eilėraščių antologijos“ („Antologia wierszy ss-mańskich“, 2011), kurią sudaro du ciklai: „Osvencimo eilėraščiai“ ir „Esesininkų eilėraščiai“. Šiemet šis rinkinys išleistas čekų, o kitąmet pasirodys ukrainiečių kalba.
* * *
lapas tai prabanga
ir taip jis ilgesnis už atmintį
geriau mirti
už tai kad rašai eilėraščius
nei už tai kad turi bulvių
jei šito trokštu
esu laikinas filosofas
svylančio kūno smarvė neleidžia įsisvajoti
kai labai išalksiu suvalgysiu savo eilėraščius
abejoju kad stovyklos teritorijoje būtų sliekų
dabar rodos vengrų eilė
bijau kad galiu būti vengras
čia viskas įmanoma
mama mėgo tokajų
mėginu prisiminti
bet kas užsimerkia tą apvagia
gal net galėčiau užjausti
tuos kuriuos šiandien iš mūsų barako išvedė į dujų kamerą
bet baigiasi lapas
lagerio pramogos
atlikau su manim kalinčiųjų apklausą
ar tiki kad išgyvensime
ir rezultatais galėjo būti patenkinti
tik prižiūrėtojai
taip pat klausiau ar yra Dievas
tarp tų kurie gyvena lageryje kelis mėnesius
Dievas nepasislėpė
naujokai tikėjo iš inercijos
uždaviau klausimą ar užmuštum už duonos kriaukšlį
ir pasiekiau tokį sutarimą
kokio tikimasi susirinkimuose
kai klausiama ar padėtum neįgaliam vaikui
žinoma duomenis suklastojau
bet vis tiek buvo sunku užmigti
Psalmė
Tau kuris iš savo gerumo sukūrei Osvencimą
nėščiųjų mušimą
ir naujagimių skandinimą
kaip Tau atsidėkoti
kuris pakišai mintį
kaip efektingai žudyti dujomis
kurios skirtos parazitams naikinti
ir kurios pasirodo labai veiksmingos lenkams ir žydams
kaip galėtume nešlovinti Tavęs
fenolio injekcijos
ir smagūs daktaro Mengelės eksperimentai
yra niekis palyginus su genocidu
ribojamu tik technikos galimybių ir fantazijos
Tu tas kurio gali nesujaudinti
moters iš dujų kameros rauda
žinome koks didis yra Tavo kurtumas
kokia žiauri širdis kurią mylime
baisu net pagalvoti kas nutiktų
jei nebūtum gailestingas
* * *
kasdien man grasina mirtimi
ar bent jau sunkiai sumušti
kankina psichologiškai
o naktį laisto šaltu vandeniu
bet niekas nereaguoja
už kelių šimtų metrų į tokį skundą
sureaguotų policija
viltį palikome kartu su asmeniniais daiktais
maniau kad mums bus leista pajusti šiurpą
pakeltą entuoju laipsniu
bet po kelių mėnesių stovykloje
sunku kalinį kuo nors nustebinti
išgąstis žadina many tik baimę
kad nesugebėsiu jau bijoti
dėl savo gyvybės
didžiausią šoką sukelia pirmas smurtas
bet su laiku prie visko pripranti
diena iš dienos neįmanoma laužyti kaulų
toje pačioje vietoje
nesibodžiu esesininkais
many estetikos jausmas sprogo
jau tada kai iš bado suvalgiau šuns išmatas
* * *
Per Kūčias vokiečiai kaliniams liepė drabužių atlapuose
nešti žemes
medeliui sodinti
kas paimdavo per mažai tuos nušaudavo ir likdavo gulėti
po kalėdine eglute
niekas nenorėjo būti dovana
po lempučių nušviestu spygliuočiu
žiurkės kalėdojo tarp lavonų
buvo tokių kurie tą dieną dainavo
Dievas paliko laimę tavo,
Pas mylimus žmones atėjo,
Drauge su jais prakaitavo;
Kentėjo be galo, be krašto,
Kad patys jaustume kaltę,
per naktinę rikiuotę mums liepė klausytis
popiežiaus Pijaus XII kreipimosi
keturiasdešimt du žmonės sušalo
atrodo dvidešimt penktame bloke
kažkas iš griežčio išpjaustė Baltąjį erelį
kai tai išgirdau
nebėgo man ašaros
vien seilės
kiti kalbėjo Šiandien stovykloj, šiandien stovykloj žinia
džiaugsminga –
skaisčioji Mergelė, skaisčioji Mergelė sūnų pagimdė.
Kristus ateis, visus mus išleis.
Angelai groja, piemenėliai dainuoja,
karaliai aukoja, fricai klūpoja,
stebuklą, stebuklą trimituoja.
mus pasiekdavo nelaimę pranašaujantys žodžiai
Stille Nacht! Heilige Nacht!
Alles schläft, einsam wacht
nebuvo žinoma ar gims Kristus lagerio sąlygomis
bet vis tiek akušerės privalėjo kiekvieną kūdikį atiduoti
esesininkėms
kad paskandintų statinėje
* * *
ar slapstyčiau žydą
turbūt neišdrįsčiau
net jei tai būtų graži žydaitė
kaip rizikuoti gyvybe dėl dvokiančio tipo
primenančio primuštą šunį
kuris gete už duonos kriaukšlį buvo pasirengęs bet kam
tai nereiškia kad galima juo pasitikėti
net jei vizgina uodega
kuo vadovavosi žydus gelbėjantys žmonės
užsispyrimu
meile rizikai
gailesčiu tolygiu fantazijos stokai
ar norėčiau surizikuoti ir iškeisti
eilėraščių rašymą ir problemas su mergina
į koncentracijos stovyklą
kaip pasiaiškinčiau motinai
be to kur miegočiau
ar mūsų neišduotų jo kosulys
už ką jį išlaikyčiau
ar per lengvai nerasčiau dėl ko prikibti
laiškas šventajam Maksimilijonui Kolbei be apmokėjimo ženklų, rašytas ne iš širdies, o iš noro sužinoti tiesą
prisipažink apkvaitai nuo skausmo arba baimės
ir nežinojai ką darai galbūt kažkas tave stumtelėjo
suklūpai o gal pats jau nebepameni
kaip atsidūrei priešais esesininką
yra žmonių kuriuos higienos ir knygų stygius
taip pat slegia kaip raunami nagai
jei tau įgriso utėlės ir homoseksualai
arba nenorėjai kad tavo mirtis būtų atsitiktinė
visiškai tave suprantu
* * *
kitados Mengelei į akį krito kuprius
einantis su raišu sūnumi
ir iš karto jis užsimanė jų
griaučių kad įrodytų žydų rasės degeneraciją
davėme jiems pietų
manė kad su jais elgsimės geriau
palaikai dviem savaitėms dedami į chlorkalkių tirpalą
kad netektų visų minkštųjų audinių
paskui kaulus reikia plauti benzinu
kitas metodas greitesnis
paėmėm dvi metalo statines
ir mėginome žydus išvirti
gal ugnis buvo per menka
nes tik po penkių valandų
mėsa ėmė atsiskirti nuo kaulų
galų gale supratom kad negalėsim jų išimti
statinės buvo per karštos
palikom kad atauštų
iki paskutinių karo dienų
tai buvo juokingiausias anekdotas
man patiko dirbti daktarų apsupty
dažnai pasitaikydavo juokingų situacijų
– patikėkite – staiga atbėga kalinys
ir šaukia daktare daktare
lenkai valgo mėsą iš statinės
Iš lenkų kalbos vertė Rimvydas Strielkūnas