Iš pokalbių redakcijoje: „Knyga juodu viršeliu... Iškart įdomu...“
Emilija Visockaitė

foto grafui, kolegai Gintarui Žiliui
            
kada tėvynėje nešalta
aš į širdelę ateinu
kur kvepia šviežios keptos širdys
danielių, elnių, avinų

galiu Raselės paprašyti –
tik nepaliki mūs vienų
širdelėj asmenybių visad
šiek tiek daugiau, nei asmenų

štai viešnios iš šalių, kur sava
štai šlapio krašto pranašai
iš paralelinių pasaulių
poetai ir širdies lašai

širdžių šventovėj visos durys
į paralelines šalis
ilgiausią objektyvą turi
aistrų fotografas Žilys

virš Druskininkų verias dangūs
negaili juodvarniai trašų
užsirūkai anapus lango
įsipili galvos lašų

saulėlydis liepsnoti ima
stikluos, plaukuos, languos, stoguos
jau bus kaip virgis padegimas
ar pavardė įpareigos

žiū, frontą Platelis atlaiko
gal Jonynai mišias aukos
o štabo viršininkas Streikus
padės, jeigu širdis streikuos

širdelėj ūžauja troškimas
laimėt poetiniuos karuos
ugninį vandenį gesinam
visuos rytuos ir vakaruos

mosiejus lyg šventovėj sėdi
širdelėj. vizija nušvis
kur mėgsta tryse patylėti
Bočienė, bugnas ir Bočys

ryte ir vėl švytėti ima
pati gražiausia iš Rasų
kažkur įvyksta padegimas
bet Virgiui ir bare gražu

o tie Rasos lašai! o širdys
danielių, elnių, avinų
ir jei tėvynė nesušildo,   
aš į širdelę ateinu.