Poetė Agnė Žagrakalytė, gyvenanti Briuselyje, pasakoja apie lietuviškus sapnus, savitą tekstų publikavimą ir gyvenimo malonumus.
Į tuos pačius klausimus sutiko atsakyti ir knygos „Visa tiesa apie Alisą Meler" (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008) autorė Alisa Meler.
Rašytojas kalbina Deimantė Daugintytė.

Beveik dešimt metų gyvenate Briuselyje. Ar vis dar jaučiate Lietuvos įtakas?

A. Ž. Realiai gyvenu Lietuvoje, visi mano darbai, draugai, pažįstami ten. Skrydis lėktuvu trunka tik pustrečios valandos, net iš Pasvalio į Vilnių nuvažiuot ilgiau užtrunka. Kartais dirbu europinėje mokykloje, ir tada mokau lietuvių vaikus, lietuvių kalbos, lietuviškai. Nesijaučiu kaži kur išvykus.

A. M. Jei į perpildytą lėktuvą įlipa vienut vienutėlis durnius, jis, aišku, atsisėda šalia manęs.
Visą skrydį šnekėjos. Net ne su savim, su įvairiais man nematomais pašnekovais, gestikuliuodamas, su pauzėmis, laukiant atsakymo, su „kai susitiksim, papasakosiu daugiau" – vieniems nematomiesiems buvo meilus, kitiems visais būdais keikė stiuardeses, kurios jam nebedavė vyno. Iššnekėt pustrečios valandos su nematomais pašnekovais? Ir dar normaliai susiriet su matoma manim?