Rašytojos Birutės Jonuškaitės biografija prasideda nuo gyvenimo Punsko krašte, buvimo tarp dviejų tautų – lietuvių ir lenkų. Natūralus, nekonfliktiškas santykis su kitu formavo ir pačios autorės atvirumą pasauliui. Buvimą tarp dviejų kultūrinių arealų priimdama kaip duotybę, B. Jonuškaitė rūpinasi šių tautų kultūrų suartinimu. Apie vertimus ir originaliąją kūrybą, vidinį konfliktą tarp pareigos ir malonumų, šeimos, darbo bei kūrybos autorė kalba itin jautriai, tvirtindama pozityvų ryšį su aplinka. Susirašinėjo Deimantė Daugintytė.

Gimėte Punske. Jūsų šeima laikė save lietuviais? Kaip apskritai Jūsų pasaulėžiūrą, mąstymą formavo gyvenimas tarsi anapus Lietuvos?

Kada pradėjote mąstyti apie priklausymą tautai, žmonių grupei? Kodėl tas susivokimas, kas esi ir kur turi eiti toks svarbus?