1 Kaip jaučiatės žiniasklaidos tapomo visuomenės gyvenimo ir brukamų pramogų pasaulyje? Ar jis veikia jūsų kūrybą? O gal esate atsiribojusi? Vengiate kišti savo trigrašį į nesibaigiančias politines diskusijas ar bandote kaip nors jose dalyvauti?
Kasdien peržvelgiu dienos naujienas spaudoje, tačiau intensyviais kūrybiniais laikotarpiais visiškai atsijungiu nuo to pasaulio vaizdinio, kurį siūlo žiniasklaida. Politinių diskusijų žanras bent jau kol kas manęs nedomina.
2 Kaip jaučiatės savo kuriamo meno aplinkoje, tarp kolegų? Ar jaučiate konkurenciją? Ar imatės kokių nors veiksmų propaguoti savo kūrybą?
Kolegų kūryba įkvepia naujų idėjų paieškoms, o sveikas konkurencijos pojūtis yra stiprus motyvas judėjimui į priekį. Savo kūrybos sklaidai tikrai galėčiau skirti daugiau dėmesio.
3 Ar skaitote kultūros leidinius? Jei taip, tai kur – popieriuje ar internete? Gal jau laikas kultūrinei spaudai apskritai keltis į internetą?
Kultūrinę spaudą daugiausiai skaitau internete.
4 Dabar miestuose, ypač sostinėje, vienas renginys lipa ant kito. Ar turite mėgstamą renginį, festivalį? Ko reikėtų, kad profesionalusis menas efektyviau konkuruotų su pramogų kultūra?
Vilniuje visuomet laukiu „Gaidos" festivalio, o Niujorke, kur iš renginių įvairovės sunku kažką išskirti, tegaliu pasakyti, jog mėgstamiausia koncertų salė neabejotinai yra „Carnegie Hall".
Ar profesionalusis menas turi konkuruoti su pramogų kultūra? Gurmaniški restoranai juk nekonkuruoja su greitojo maisto užkandinėmis.
5 Naujai įsteigta Kultūros taryba žada tolygiau remti visas kultūros sritis. Kokiai sričiai, jūsų nuomone, dabar labiausiai reikia paramos (finansinės, moralinės, reklaminės)?
Daugeliui profesionalaus meno sričių reikalinga parama, tad neišskirčiau kokios nors vienos iš jų.
6 Kokia pastaruoju metu perskaityta knyga, dailės, muzikos, teatro kūrinys ar šiaip įvykis, reiškinys nustebino? Kokį kūrinį per paskutinį penkmetį įvertintumėte kaip išskirtinį, liksiantį istorijoje?
Turbūt išskirtiniausias ir labiausiai šokiruojantis meninis patyrimas per pastaruosius penkerius metus – tai serbų menininkės Marinos Abramović retrospektyvinė paroda „The artist is present" Niujorko Modernaus Meno muziejuje (2010), kur savo naujausio performanso metu autorė nejudėdama išsėdėjo 736 valandas, žvelgdama tiesiai į akis priešais ją ant kėdės sėdinčiam vis naujam žiūrovui.
7 Kokia Jūsų, kaip kūrėjos, dienotvarkė? Galbūt turite savo įpročių, ritualų kūrybinei sėkmei prišaukti?
Įprastą dieną stengiuosi kūrybai skirti bent keletą valandų, o sutelkto darbo periodais valandų nebeskaičiuoju. Pastebėjau, kad mėgstamiausias laikas vis keičiasi – anksčiau dirbdavau tik naktimis, o pastaraisiais metais – po pietų ir ypač prieš sutemstant, per „mėlynąją valandą".